Kosmetikos priemonės, drabužiai ar net žaislai – galimi endokrininių ligų sukėlėjai

Specialistų duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį žmonių, sergančių endokrininės (hormoninės) sistemos ligomis, Lietuvoje padaugėjo dvigubai. Įtariama, kad to priežastis gali būti medžiagos, naudojamos tokiuose įprastuose gaminiuose, kaip plastikiniai indai, kosmetikos priemonės, grindų danga, drabužiai bei žaislai.

Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje“ cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė sako, kad dažnai viena pavojinga medžiaga turi visą neigiamų savybių rinkinį. Ji yra linkusi kauptis organizme ir siejama ne tik su hormoninės sistemos pažeidimais, bet ir su vėžiniais susirgimais. Taigi išvada viena – šių medžiagų visai nereikėtų naudoti.

 

Vengtinų medžiagų grupė, pasak ekspertės, – parabenai. Tai konservantai, dažniausiai dedami tam, kad kosmetika būtų apsaugota nuo mikrobų, pailgėtų jos galiojimo laikas, būtų galima laikyti lentynoje ir pan. (Asociatyvi nuotr.)

Vengtinų medžiagų grupė, pasak ekspertės, – parabenai. Tai konservantai, dažniausiai dedami tam, kad kosmetika būtų apsaugota nuo mikrobų, pailgėtų jos galiojimo laikas, būtų galima laikyti lentynoje ir pan. (Asociatyvi nuotr.)

Patikrinti visų gaminių neįmanoma

Prieš kelerius metus organizacija inicijavo vienus pirmųjų apžvalginių tyrimų – buvo ieškoma pavojingų cheminių medžiagų Lietuvos aplinkoje, sąvartynuose, pramonės įmonių ir buitinėse nuotekose. Viena iškalbingiausių projekto išvadų buvo ta, kad pavojingų cheminių medžiagų iš namų ūkių į aplinką patenka ne mažiau nei iš pramonės įmonių.

Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkė dr. Jolita Kruopienė dalyvavo apibendrinant surinktą medžiagą ir teikiant rekomendacijas pavojingų medžiagų valdymo tobulinimui. Pasak jos, padėtį apsunkina tai, kad pačios įmonės ne visuomet žino, kokias galimai pavojingas medžiagas naudoja, o pakeisti jas saugesnėmis ne visuomet turi galimybių.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus vedėjos Linos Dunauskienės, pramonė sparčiai vystosi, uždraudus vieną medžiagą, ji nebūtinai pakeičiama saugesne, o patikrinti visų iš ne ES šalių importuojamų gaminių neįmanoma. Be to, įrodyti žalą sveikatai ir aplinkai prireikia daug laiko.

„Kita problema ta, kad poveikis sveikatai, ypač aplinkai, pastebimas ne per vieną dieną. Tai ilgalaikiai procesai. Žmonėms galbūt aktualiau tai, kas vyksta šiandien – ar aš pavalgęs, ar man šalta, o ne tai, kad, pažaidus su žaislu, kuriame buvo ftalatų, vėliau pasireiškia problemos dėl nevaisingumo“, – pastebi L.Dunauskienė.

 

Cheminės medžiagos, kurių reikia vengti

L.Stančė primena, kad ftalatai – kvapikliai, naudojami kosmetikoje, kūno priežiūros priemonėse arba buitinės chemijos gaminiuose, ir siūlo vengti kosmetikos ir buitinės chemijos gaminių, ant kurių parašyta „Parfum“ ar „Fragrance“, nes tai greičiausiai ne natūralios kilmės kvapas.

„Dažniausiai, jei kvapikliai natūralios kilmės, gamintojas deda žvaigždutę (išgauta iš eterinių aliejų). Kai kurie ftalatai kvapo neskleidžia, bet turi tokį patį neigiamą poveikį ir dažniausiai jų yra minkštos plastmasės gaminiuose – lėlėse, žaisluose, pridedamuose prie žurnalų norint privilioti vaikus“, – įspėja L.Stančė.

Antra vengtinų medžiagų grupė, pasak ekspertės, – parabenai. Tai konservantai, dažniausiai dedami tam, kad kosmetika būtų apsaugota nuo mikrobų, pailgėtų jos galiojimo laikas, būtų galima laikyti lentynoje ir pan.

„Ne visi parabenai turi neigiamą poveikį – trumpos grandinės parabenai dažniausiai šiai grupei nepriskiriami, bet labai sunku įsiminti pavadinimus, nes jų be galo daug. Todėl pagrindinė taisyklė – rinktis produktus be parabenų. Dabar parabenai labai dažnai keičiami fenoksietanoliu. Bet jo poveikis toks pats neigiamas, todėl žiūrėkite, kad fenoksietanolio kosmetikos priemonėse taip pat nebūtų“, – pataria ekspertė.

 

Ką reiškia gaminių ženklinimas

Specialistė taip pat ragina atkreipti dėmesį į gaminių ženklinimą. Plastiko gaminiai žymimi raidėmis ir skaičiais, kurie gali padėti įvertinti jų pavojingumą. Pavojingiausiu laikomas PVC, žymimas trejetu. Jo sudėtyje yra daug chloro ir kitų priedų, todėl jis sunkiai perdirbamas ir degdamas išskiria toksiškus junginius. Apskritai, ypač maistui, saugiau naudoti vienetu, dvejetu, ketvertu ir penketu žymimas pakuotes, nes jos neturi kenksmingų priedų ir yra lengviau perdirbamos.

L.Stančė taip pat pataria įsiminti patikimų ekologiškų ženklų pavadinimus ir aklai nepasitikėti užrašais „bio“ ir „eko“: „Šiaurės šalių gulbė ir ES gėlė – du patys paprasčiausiai įsimenami ženklai. Norint juos gauti, reikia įvykdyti gana griežtas sąlygas. Tas ženklelis gali būti tiek ant sauskelnių, tiek ant tekstilės gaminių, tiek ant kosmetikos arba buitinės chemijos produktų.“

Bene paprasčiausias ir pigiausias būdas sumažinti riziką yra vadovautis principu „mažiau yra geriau“. „Iš cheminių medžiagų esame sudaryti visi, jos aplink mus yra, tarp jų – ir sintetinės, ir pavojingos cheminės medžiagos. Tai neišvengiama. Mano siūlymas būtų nedidinti jų kiekio, naudotis naujomis technologijomis protingai ir įvertinti galima naudą bei galimą pavojų“, – pataria cheminių medžiagų ekspertė L.Stančė.

 

 

Šaltinis: LRT

 

Komentarų nėra