Kuo skiriasi saulės ir šilumos smūgiai? (pirmosios pagalbos instrukcijos)

Išsiilgę saulės šilumos, neatsispiriame pagundai pasilepinti jos teikiamas malonumais ir daugiau laiko praleisti lauke. Saulės spinduliai naudingi, bet jais lepintis reikia saikingai, norint išvengti perkaitimo ir saulės smūgio. Tačiau kuo skiriasi šilumos smūgis nuo saulės smūgio, ir ką reikėtų daryti pirmiausiai, jei pastebėjote, kad jus ar artimąjį ištiko tokia lemtis?

Saulės smūgis

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio nepridengtai galvai. Saulės spinduliams tiesiogiai krintant ant nepridengtos galvos ir sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, pakyla galvos smegenų temperatūra, todėl ima trikti šių smegenų funkcija. Vyksta smegenų hiperemija, žmogus gali net mirti nuo jų edemos (paburkimo). Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas ištinka kartu. Saulės smūgiui būdingi simptomai: galvos skausmas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, pykinimas ar vėmimas, apatija, išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas, aukšta kūno temperatūra (38–40°C), sąmonės pritemimas ir net netekimas.

Nesuteikus pagalbos saulės smūgį patyrusiam žmogui arba jei „greitoji pagalba“ nespėja laiku atvykti, baisu ir pagalvoti, kas gali nutikti. Nukentėjusiojo temperatūra kyla ir toliau – iki 42°, smegenys gali atsidurti ant mirties slenksčio, kvėpavimas ir pulsas nusilpsta, spaudimas nukrenta iki žemiausios ribos, o širdis gali sustoti bet kurią minutę. Tokiu atveju net ir gydytojams atvažiavus tikimybė, kad ligonis išgyvens ne daugiau kaip 70 procentų. O tas, kuriam pasiseks išgyventi, visą likusį gyvenimą turės problemų dėl nervų sistemos. Mažų mažiausiai tai gali būti galvos skausmai, depresija, o blogiausia kas gali nutikti tai paralyžius ar progresuojanti silpnaprotystė.

Saulės smūgis dar pavojingas tuo, kad kartais pasireiškia pavėluotai, t.y. ne būnant saulėje, o praėjus 6-8 valandoms. Todėl galima manyti, kad kai kurių žmonių organizmas labai ištvermingai kovoja su perkaitimu.

Didžiausia rizika patirti saulės smūgį yra:

– žmonėms, kurie nuo pat vaikystės nepakenčia didelio karščio;

– vyrams, turintiems antsvorį;

– alkoholikams arba piktnaudžiaujantiems alkoholiu karštą dieną;– nėščioms moterims,

– vaikams, paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms, nes dėl amžiaus ypatumų jų organizmo vidinės termoreguliacijos sistema nėra tobula;

– sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, hipertonine liga;

– sergantiems endokrininiais susirgimais;

– nutukusiems žmonėms;

– kūdikiams iki vienerių metų bei mažiems vaikams;

Pirmoji pagalba:

– Jei nukentėjusysis turi sąmonę, iš karštos aplinkos nuveskite jį į pavėsį ar į vėsią vietą.
Paguldykite arba pasodinkite, atsagstykite ir palaisvinkite drabužius.

– Veidą apipurkškite vėsiu vandeniu, ant galvos uždėkite šaltą kompresą, duokite atsigerti vėsaus gėrimo.

– Jei nukentėjusįjį pykina, duokite gerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinų sultimis).
– Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite ir skubiai vežkite į gydymo
įstaigą

Saugantis nuo saulės ar šilumos smūgio, būtina pridengti galvą (Asociatyvi nuotr.)

Šilumos smūgis arba perkaitimas

Šilumos smūgis – tai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas. Skirtingai nuo saulės smūgio, kai visų pirma nukenčia smegenys, šilumos smūgio metu perkaista iš karto visas kūnas. Kiekvienas organizmas turi sudėtingą pastovios temperatūros palaikymo sistemą, vadinamą termoreguliacijos sistemą. Tuo atveju, kai ji nebesugeba susidoroti su perkaitimu, temperatūra nekontroliuojamai kyla ir įvyksta šilumos smūgis. Bendrą viso kūno perkaitimą gali paveikti viskas, kas sutrikdo žmogaus organizmo vėsinimo mechanizmą – prakaito išskyrimą ir išgarinimą.

Dažniausiai šilumos smūgis ištinka, kai termometro stulpelis pakyla virš 30º, o žmogus vis dar aktyviai juda. Ir visai nesvarbu, ar tai laukas, ar patalpa. Saulės spinduliai nebūtini. Užtenka to, kad dirbama (arba šiaip būnama) blogai vėdinamoje patalpoje su netinkamais rūbais. Fizinis krūvis skatina šilumos susidarymą žmogaus organizme keturis ir net penkis kartus daugiau nei ramybėje. Karštą dieną gydytojai netgi nerekomenduoja atlikti įprastinės mankštos, kad pernelyg neperkaistumėte.

Pats šilumos smūgis ištinka, kai apsaugos sistema staiga nusilpsta. Tada staiga pakyla kūno temperatūra ir atsiranda tokie pat simptomai, kaip ir esant saulės smūgiui. Tik simptomai yra žymiai pavojingesni, nes po organizmą cirkuliuojantis kraujas yra labai pakitęs. Deja, patyrus šiluminį smūgį, mirtis ištinka gan dažnai. Temperatūrai pakilus iki 41º, nepaisant visų pritaikytų reanimacijos priemonių, pusė nukentėjusiųjų miršta.

Perkaitimo požymiai atsiranda staiga: pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, apima mieguistumas, vangumas, silpnumas, troškulys, sutrinka pusiausvyra, parausta veidas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, eisena tampa netvirta arba parausta veidas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, eisena tampa netvirta arba nebesinori judėti.

Pirmoji pagalba:

– Jei žmogus lengvai perkaito, jam pagelbės šiltas dušas, šalti kompresai, vėsaus vandens
gėrimas.

– Jei būklė sunkesnė, nukentėjusįjį išveskite iš karštos aplinkos, paguldykite pavėsyje
ar vėsioje vietoje, apklokite vandeniu sudrėkinta antklode ar paklode ir nuolat jas drėkinkite.

– Kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnio, drėgną antklodę ar paklodę pakeisite sausa ir
duoti gerti ko nors vėsaus.

– Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite,
niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Profilaktika

Saulės ir šilumos smūgio profilaktika iš esmės yra panaši. Štai keletas bendrų profilaktikos principų:

– vengti ilgo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač neuždengus galvos ir kūno, karštomis dienomis ir kai didelė oro drėgmė pageidautina eiti į lauką nuo 10 iki 11 valandos, vėliau pagal galimybę reikia stengtis būti žalioje zonoje arba pavėsyje;

– į lauką eiti tik prisidengus galvą;

– didžiausią maisto paros normą valgyti ne per pačius pietus, o labiau į vakarą;

– apriboti riebų ir baltymingą maistą;

– nevartoti alkoholinių gėrimų;

– deginantis ant smėliuko nepamiršti kartas nuo karto išsimaudyti;

– nepatartina pernelyg gausiai vartoti kosmetinių priemonių ir kremų, kurie gali trukdyti normaliam odos sluoksnių funkcionavimui;

– drabužiai turi būti lengvi, laisvi, iš medvilnės, kad prakaitas pastoviai garuotų;

– norint išvengti šiluminio smūgio, reikia sudaryti normalias darbo ir buities sąlygas, ten kur dirbama ir gyvenama: normali temperatūra, drėgmė ir patalpų ventiliacija, pagal sezoną parinkti drabužiai.