Lengva patarti. O laikytis pačiam?

Publikuojame ištrauką iš žurnalistės Valentinos Jakimavičienės straipsnio „Lengva patarti. O laikytis pačiam?“, kuris pasirodė leidinyje gydytojams „Medekspresas“.

Sveikos gyvensenos principai – tarsi malda, kurią mintinai išbertume netgi pakelti vidury nakties. Gydytojai apie tai kalba nuolat: šviesdami visuomenę, perspėdami savo pacientus, besiskundžiančius aukštu kraujospūdžiu, širdies negalavimais, antsvoriu.

Jei pasižvalgytume didžiuosiuose Lietuvos miestuose, išvystume visai neblogą vaizdą: vakarais ir savaitgaliais pilnutėliai ne tik sporto klubai, baseinai, bet ir mokyklų sporto salės, miesto parkai. Masiniai bėgimai ir kiti sporto bei sveikos gyvensenos renginiai sutraukia tūkstantines entuziastų minias. Ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės nebevengia pėsčiųjų žygių ir pasivaikščiojimų su šiaurietiškomis lazdomis, aktyviai lanko visuomenės sveikatos biurų rengiamas
mankštas įvairiose miesto vietose. Tai džiugina ir teikia vilties, kad ateityje mūsų visuomenė bus aktyvesnė ir sveikesnė, daugelis žmonių jaus didesnę atsakomybę už savo sveikatą, todėl gerės ir šalies sveikatos rodikliai. Deja, kol kas tą optimizmą koreguoja metai iš metų nesikeičiantys liūdni faktai: pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų, dėl kurių miršta daugiausia žmonių, kaltininkas – ydingas gyvenimo būdas: judėjimo stygius, nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai. Įprastai tikimės, kad serga tik pacientai, o gydytojai turėtų būti išskirtinai sveiki, nes jie juk gerai žino, kaip gyventi, kad ligos aplenktų. Kaip iš tiesų gydytojams sekasi vykdyti tuos priesakus, kuriuos jie kasdien primena pacientams?

SUVOKTI IR SĄMONINGAI VENGTI

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas kardiologas doc. Vytautas Zabiela – chirurgas, nuolat besiliečiantis prie sergančios žmogaus širdies ir matantis, kokią įtaką gyvenimo būdas daro jos sveikatai. „Nors yra įstabių medicinos mokslo pasiekimų, tačiau pasaulyje vis dar kas 20 sekundžių susergama miokardo infarktu, o kas minutę nuo jo mirštama, – sako gydytojas. – Pirmąjį širdies priepuolį daugiau kaip 90 proc. atvejų priartina lengvai išmatuojami veiksniai, tokie kaip rūkymas, aukštas kraujospūdis, netaisyklinga mityba, kūno riebalai, fizinės veiklos stygius ir psichinė įtampa. Moksliniais tyrimais patikimai įrodyta, kad pavojaus galima išvengti, jį suvokus ir sąmoningai laikantis protingo plano sveikai gyventi. Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas kelia anksčiau neregėtų grėsmių. Daugelis žmonių valgo per daug, o juda per mažai. Renkasi pasibaisėtinai nesveiką maistą, užtvindydami savo kūnus blogiausiais riebalais bei angliavandeniais. Paradoksas, tačiau tuo pat metu jų organizmas kenčia labai svarbių vertingų riebalų, ląstelienos ir antioksidantų badą. O dažnai lydinti įtampa verčia žmonių organizmus dorotis su nenormaliai aukštu žalingų streso hormonų lygiu ir atima tokį būtiną kokybišką poilsį. Man teko konsultuoti 46 metų pacientą, kuris pateko į ligoninę dėl maudžiančio pobūdžio skausmų krūtinėje (nestabilios krūtinės anginos). Laiku suteikus pagalbą, miokardo infarktas neišsivystė. Su pacientu buvo aptartas tolimesnis gydymo planas, mitybos, gyvensenos korekcija. Po pusės metų pacientas atvyko numetęs apie 20 kg svorio, žvalesnis, gyvybingesnis, pamėgęs aktyvų gyvenimo būdą, metęs rūkyti. Suprantama, kad pakeitus gyvenseną, pavyko išvengti tolimesnių kardiovaskulinių įvykių.” Tokie pavyzdžiai įkvepia. Gydytojai dirba sunkų ir atsakingą, didelės įtampos kupiną darbą, todėl, norėdami išsaugoti sveikatą ir darbingumą, kompetentingai patarti pacientams, ir patys laikosi sveikos gyvensenos principų. „Daugelis mano pažįstamų, kolegų, bendradarbių, turėdami valandėlę laisvo laiko, pamėto kamuolį į krepšį, plaukioja, žaidžia tenisą, važinėja dviračiu, stengiasi sveikai maitintis. Aišku, kaip ir eiliniams piliečiams, ne visada pavyksta, bet daugelis stengiasi. Paskata – įvairūs sporto renginiai, kuriuose galima pasivaržyti dėl savo sportinio meistriškumo, – juokauja gydytojas. – Malonu pastebėti, kad labai sumažėjo nutukusių gydytojų, vadinasi, daugelis gyvena aktyviai ir savo pavyzdžiu liudija pacientams sveikos gyvensenos privalumus. Man pačiam sportas padeda atsipalaiduoti, teikia energijos, didina darbingumą. Sportuodamas esu ramesnis, ištvermingesnis, lengviau pakeliu didelį darbo krūvį, turiu daugiau draugų ir bendraminčių, su kuriais nuoširdžiai bendraujame. Pats geriausias pavyzdys man pačiam ir pacientams yra mano tėvukas, kuris iki 75 metų amžiaus kas savaitę eidavo žaisti krepšinio su savo bičiuliais. Jis taip džiaugsmingai ir entuziastingai pasakodavo apie savo pojūčius sportuojant, kad manau, ne vieną pacientą yra paskatinęs aktyviai gyventi. Neatsilieka ir abu mano sūnūs – vienas aktyviai užsiiminėja vandensvydžiu ir lauko tenisu, o kitas – lengvąja atletika. Todėl ir savo pacientams visada rekomenduoju sportuoti arba bent kiek įmanoma daugiau judėti, tik nesėdėti priešais televizorių ir taip nebloginti savo sveikatos.” […]

POKYČIAI

„Gydytojai – tos pačios visuomenės nariai, nemaža jų dalis sportuoja ir tinkamai maitinasi, tačiau yra tokių, kuriems tai sekasi taip pat sunkiai, kaip ir pacientams,– teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus. – Tačiau mediciną renkasi tikrai pats geriausias jaunimas, ir smagu matyti, kaip keičiasi jo požiūris į sveiką gyvenseną. Juo daugiau žinių ir supratimo apie sveikatą studentai įgyja studijuodami, tuo labiau stengiasi sveikai gyventi.“ Malonu, kad dėstytojai, kaip sako dekano sūnus, Medicinos fakulteto trečiakursis Simonas, rodo gerą pavyzdį. „Manau, kad gydytojas turi būti sveikas ir stiprus. Tai daug jėgų ir ištvermės reikalaujanti profesija. Aš pats nuo mažens sportuoju bent keturis kartus per savaitę. Medikai dažnai draugauja šeimomis. Savaitgaliais neretai susirenkame visa krepšinio komanda: mes su tėčiu, prof. Dalius Jatužis, prof. Eugenijus Lesinskas ir kiti Santariškių klinikinės ligoninės gydytojai ateina žaisti su savo vaikais, – pasakoja Simonas. – Namie daug diskutuojame apie mediciną ir stengiamės nė dienos nepraleisti be judėjimo. Augdamas tarp medikų, anksti supratau, kad kiek jaunystėje į savo sveikatą investuosi, tiek ir turėsi. Jeigu nepavyksta rimčiau pasportuoti, tuomet bent jau išeiname pasivaikščioti. Matydamas, kaip keičiasi bendramokslių požiūris į sveiką gyvenseną, tikiu, kad ateityje daugelis žmonių atsakingiau žiūrės į savo sveikatą. Galvoju, kad ir valstybės politika turi būti labiau orientuota į sveikos gyvensenos skatinimą. Nesaugoti savo sveikatos žmogui turi tiesiog… neapsimokėti.“

 

Palikite komentarą