Lėtinė venų liga ir šaunios atostogos – misija įmanoma!

Interviu su Vilniaus miesto
klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgu
med. dr. Tomu Janušausku

Kodėl šiltuoju metų laiku, ypač vasarą, daugelis žmonių skundžiasi kojų negalavimais: skausmu, sunkumu, tinimu?

Tyrimais patvirtinta, kad karštis, ilgalaikis sėdėjimas darbo vietoje ar transporto priemonėse (automobilyje, lėktuve, traukinyje) bei stovėjimas kenkia kojų venoms. Kojų skausmas, sunkumas ar tinimas vasarą vargina net ir tuos žmones, kurie neserga jokiomis venų ligomis. Pasitaiko, kad beveik nepakildami darbo vietoje prasėdime ištisą dieną – tiek pat sėdėtume lėktuve, skrendančiame iš Paryžiaus į Niujorką. Bet po skrydžio mes tikrai pagalvotume, kad tokia kelionė buvo ne į sveikatą:kojos lyg „švininės“, pavargusios ir apsunkusios. O štai po ilgos darbo dienos retai susimąstome, kokią žalą sėdėjimas padarė mūsų kojų venoms. Žinoma, viena kita sėdėjimo ar stovėjimo diena nepakenks, varikoze nesusirgsime, tačiau dėl nuolatinio kraujo sąstovio kojų venose ilgainiui sunegaluoja maždaug 55 proc. sėdimą darbą dirbančių žmonių, taigi, kas antras.

Per atostogas norisi keliauti. Ką daryti, kad skaudančios ir sutinusios kojos neužgožtų taip lauktų įspūdžių?

Apie kelionei reikalingus daiktus: rūbus, apavą, dovanas ir t.t. pradedame galvoti gerokai iš anksto. Bėda ta, kad lygiai taip pat reikėtų pasiruošti ir pasirūpinti savo sveikata. Tik dažnai žmonės apie tai pamiršta arba tam neskiria laiko. Jei ilgos kelionės metu žmogus nori džiaugtis gražiomis ir lengvomis kojomis, pradėti rūpintis jomis jau reiktų bent 2 savaites iki suplanuotos išvykos:
• Tinkama avalynė. Ją būtina išsirinkti iki kelionės ir „išbandyti”. Labai dažnai batai, kurie šiaip atrodo patogūs, ima spausti ar trinti, kai tenka juos dėvėti visą dieną. Ypač svarbios ortopedinės avalynės savybės – pėdos padėtis ir judesiai atsiliepia ir blauzdos raumenims, o šie, kaip žinoma, užtikrina gerą veninę kraujotaką.
• Judėjimas ir skysčiai. Prieš kelionę patariama daugiau pajudėti, išgerti didesnį kiekį skysčių.
• Geriamieji venotonikai. 2 savaitės iki kelionės yra pats laikas pradėti vartoti geriamuosius venotonikus, preparatus, kurie sustiprina venų sieneles, gerina limfos drenažą. Venotonikai yra labai svarbi pasiruošimo kelionei dalis, nes leidžia išvengti kojų skausmo, sunkumo bei tinimo. Aš savo pacientams rekomenduoju „Detralex“, nes tai yra natūralus vaistas, gaminamas iš specialios rūšies apelsinų žievelių. Natūralūs flavonoidai yra susmulkinami specialiu mikronizacijos būdu, todėl, lyginant su
kitais rinkoje esančiais flavonoidų preparatais, dvigubai pagerėja preparato įsisavinimas ir efektyvumas.
• Kompresinės kojinės. Net ir sveikiems žmonėms ilgų kelionių metu rekomenduojama dėvėti kompresines kojines, ant kurių pakuotės nurodoma „travel” arba profilaktinės kompresijos klasės kojinės.

Jau prasidėjus kelionei galioja tos pačios rekomendacijos: vartoti daugiau skysčių, net ir skrydžio metu nepamiršti judėti, pavyzdžiui, judinti kojos pėdą aukštyn žemyn, esant galimybei, atsistoti ir šiek tiek pavaikščioti, nedėvėti aptemptų nepatogių rūbų, nedėvėti diržų ir kojas spaudžiančių batų, nesėdėti sukryžiuotomis kojomis. Primename, kad skrydžio metu nerekomenduojama gerti migdomųjų vaistų, nes giliai įmigęs žmogus praranda galimybę pajudėti ir taip padėti savo kojoms.

Kiekvieną laisvą kelionės minutę galima išnaudoti kojų poilsiui. Jei leidžia aplinka ir netrikdysite aplinkinių, kojas galite pakelti aukščiau. Geriausia – gulint ant nugaros pakelti ištiestas kojas aukštyn ir atremti į sieną, jei esate viešbučio kambaryje, arba į medį, jei atokvėpiui pasirinkote parką. Jeigu dar ir lankstysite pėdas, dar geriau suaktyvinsite galūnės veninę kraujotaką. Judesiai pagyvins veninio kraujo nutekėjimą iš galūnių, sumažins kraujo sąstovį. Seniau aš pats mėgdavau daug keliauti autobusu. Tokios kelionės – tikras iššūkis kojoms, nes tenka arba ilgai sėdėti, arba vaikščioti. Pajutęs kojų nuovargį, ištaikydavau valandėlę, kai galėdavau atsigulti ant abiejų sėdynių ir iškeltas kojas atremdavau į autobuso lango rėmą. Kojos labai greitai pailsėdavo. Žinoma, jūsų veiksmai neturi erzinti aplinkinių, niekada negalima pamiršti, kad jūsų laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė.

Ar neužtektų patepti skaudančias kojas kokiu nors vėsinančiu tepalu?

Bėda yra ta, kad tepalų skvarba per odos barjerą yra ribota – vos 2 mm. Todėl jie tinkami tik tada, kai užtenka masažo, vėsinančio ar drėkinančio poveikio. Kuomet pasireiškia tokie simptomai kaip kojų skausmas, sunkumas ar tinimas – jau reikia sisteminio poveikio į giliąsias venas bei limfinį drenažą. Šiuo atveju tik sisteminiai vaistai (venotonikai), veikdami iš vidaus venos sienelę bei venų vožtuvus, gydo negalavimo priežastis ir malšina minėtus simptomus.

Kodėl gyvenimo būdas, šiluma sukelia būtent tokius kojų negalavimus? Ir kada, atrodytų, visai paprasti simptomai jau perauga į lėtinę ligą?

Dėl kojų problemų galima kaltinti žmogaus anatomiją bei evoliuciją. Kadaise žmonės atsistojo ant dviejų kojų, užuot bėgioję keturiomis. Tačiau vertikali laikysena sukėlė didžiulių problemų, tarp kurių bene svarbiausia – kaip padaryti, kad kraujas iš pėdų pasiektų širdį, tekėdamas prieš traukos jėgą? Laikui bėgant, išsivystė labai puiki struktūra – venų vožtuvai.

Kai venos ir vožtuvai yra geros būklės, kraujas teka normaliai ir grįžta į širdį. Esant nepalankioms aplinkybėms, uždegimas pažeidžia venas, vožtuvus ir kraujas nebegali efektyviai nukeliauti atgal į širdį. Jis nenuteka iš kojų, ir būtent tai sukelia skausmą bei sunkumą. Atsiradus būdingiems požymiams bei simptomams diagnozuojama lėtinė venų liga.

Lėtinė venų liga – tai simptomų kompleksas, pasireiškiantis kojų sunkumu, skausmu, pabrinkimu, tinimu, mėšlungiu. Ligai
progresuojant, atsiranda odos pokyčių, paviršinės venos išsiplečia, jas ima niežėti, atsiranda trofinių opų. Sergant lėtine venų liga, kojų skausmas ir mėšlungis stipriau jaučiami ilgiau sėdint, vaikštant arba stovint, o sumažėja po nakties, poilsio metu kojas ištiesus horizontaliai ar pakėlus šiek tiek aukščiau. Odos pokyčiai pirmiausiai pasireiškia atsiradusiomis raudonai rudos spalvos dėmelėmis, kurios laikui bėgant plečiasi ir gali komplikuotis. Nemaloniausia ir sunkiausiai išgydoma ligos stadija – trofinės opos kurios gali atsiverti po menkiausio odos sužeidimo. Visus šiuos pokyčius lemia ilgą laiką padidėjęs veninis kraujospūdis. Liga diagnozuojama atliekant ultragarsinį dvigubo skenavimo tyrimą, kurio metu įvertinama kojų giliųjų ir paviršinių bei jas jungiančių (perforuojančių) venų kraujotaka, jų vožtuvų funkcija.

Kokie yra ligos rizikos faktoriai ir kaip ligą gydyti?

Rizikos veiksniai: įgimta venų vožtuvų patologija ar paveldėjimas, moteriška lytis, nėštumas, antsvoris, stovimas ar sėdimas darbas, ankšti drabužiai, rūkymas, buvusi giliųjų venų trombozė, fizinio aktyvumo stoka. Diagnozavus lėtinę venų ligą yra taikomas kompleksinis gydymas:
• Medikamentinis gydymas venotonikais skiriamas jau pradinėse ligos stadijose. Jie ir toliau išlieka svarbi gydymo sistemos dalis.
•  – elastiniai tvarsčiai arba kompresinės kojinės. Šios priemonės stipriai suspaudžia galūnę. Spaudžiant paviršines venas ir audinius pagerėja veninio kraujo nuotėkis į giliąsias venas. Kojų raumenys atlieka siurblio funkciją. Dirbant kojų raumenims, labiau spaudžiamos ir giliosios venos.
• Opoms gydyti naudojami vietinio poveikio antiseptikai, antibiotikai, hidrokoloidiniai tvarsčiai.
• Operacija dažniausiai atliekama, kai liga jau būna pažengusios stadijos.
• Profilaktikai rekomenduojamas kontrastinis dušas, masažai.

Ar rizikinga sergančiam lėtine venų liga žmogui keliauti lėktuvais?

Žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinės venų ligos ir dažnai keliaujantiems lėktuvais, kyla krešulių susiformavimo rizika (amerikiečių aprašytas ekonominės klasės sindromas). Pasitaiko atvejų, kai ilgesnį laiką lėktuvu skridęs žmogus atsistojęs tiesiog krenta negyvas dėl staiga giliojoje venoje susiformavusio krešulio. Manoma, kad tai nutinka dėl lėktuve patiriamo slėgių skirtumo. Todėl skrendant lėktuvu ilgiau nei 10 valandų reikėtų prisiminti apie kraujo užsistovėjimo riziką. Reiktų vadovautis jau mūsų aptartomis taisyklėmis: vartoti daugiau skysčių, nepamiršti judėjimo net ir skrydžio metu, iš anksto pradėti naudoti venotonikus, taip pat – mūvėti elastines kojines, ypač jei anksčiau yra buvę nustatyta kraujo krešuliukų arba venos yra išsiplėtusios. Žmonės neturėtų kompleksuoti dėl elastinių kojinių mūvėjimo lėktuvo salone, nes jame nėra karšta, o kompresinių kojinių gamintojai siūlo platų spalvų ir raštų asortimentą, tinkantį prie bet kokios aprangos. Kai kada rekomenduojama susileisti kraują skystinančių vaistų. Mažesnę krešulio susiformavimo riziką patiria asmenys, skrendantys verslo klase (ten yra galimybė užsikelti kojas aukštyn), o visi kiti turėtų pagalvoti, kaip sau pagelbėti kitais būdais.

Kokius venotoninius preparatus rekomenduojate?

Įrodyta, kad šiuolaikiniai venotonikai, veikdami kraujagyslių viduje, slopina įvairias uždegiminio proceso grandis. Aš renkuosi tik moksliniais tyrimais ir tarptautinėmis rekomendacijomis pagrįstą gydymą. Ne maisto papildus, o efektyvius ir gerai toleruojamus vaistus. Remdamasis moksliškai pagrįstais įrodymais bei teigiamais pacientų atsiliepimais aš rekomenduoju „Detralex“.

Šaltinis: „Medekspresas“