Lietuvoje vaistų kainos mažesnės už Europos šalių žemiausių kainų vidurkį

Viešojoje erdvėje nemažai diskutuojant apie vaistų kompensavimo sistemą ir vaistų kainas, dažnai girdima frazė, kad šalyje daugiausiai kompensuojami „seni vaistai“, ir pacientai už juos moka per brangiai. Kaip yra iš tikrųjų? – klausiame Vaistų gamintojų asociacijos direktoriaus Alberto Bertulio.

 

– Pastaruoju metu dažnai girdime teiginius, kad Lietuvoje pacientai gydomi „senais vaistais“, kurie yra ir gerokai brangesni nei kitose Europos šalyse. Tiesa?

Terminas „seni vaistai“ vartojamas nekorektiškai. Yra patentiniai ir nepatentiniai ar generiniai vaistai. Vaisto patentas galioja dešimt metų. Jam pasibaigus, preparatą gali gaminti kitos farmacijos bendrovės. Dauguma pacientų gydomi nepatentiniais kompensuojamaisiais vaistais, ypač tokiose terapinėse srityse kaip širdies ir kraujagyslių, infekcinės, nervų ir kitos ligos.

Nors dar prieš kelerius metus šie vaistai buvo patentiniai ir laikyti inovatyviais. Dabar dauguma naujų vaistų registruojama siaurų specializuotų sričių, pavyzdžiui, onkologijos, imunologijos, endokrinologijos ligoms gydyti. Diegdami inovacijas šiose srityse negalime mažinti vaistų prieinamumo plačiose terapinėse srityse, kurios turi svarbią reikšmę sergamumo ir mirtingumo rodikliams. Svarbiausias kriterijus yra ne vaisto naujumas, o jo efektyvumas, lyginant su anksčiau taikytu gydymu

– Neseniai paviešintame vienos patentinių vaistų verslo struktūros užsakytame kainų tyrime teigiama, kad valstybė galėtų sutaupyti milijonus, mažindama nepatentinių vaistų kainas. Pritartumėte?

Atliktas ne vienas vaistų kainų tyrimas, tik ne visi jie pristatyti visuomenei. Jų metodikos ir tiriamosios imtys skyrėsi, todėl skyrėsi ir rezultatai. Vaistų gamintojų asociacijos pozicija, kad tokių tyrimų neturėtų atlikti suinteresuotos vaistų verslo asociacijos, kurios gali tendencingai iškreipti rezultatus sau naudinga linkme.

Pavyzdžiui, siekiant parodyti, kad Lietuvoje yra per aukštos nepatentinių vaistų kainos, Lietuvos kainos buvo lyginamos su pačiomis mažiausiomis Europos šalių kainomis. Tokiu būdu tarsi siūloma Lietuvoje, kuri yra viena mažiausių Europos šalių, nustatyti pačias mažiausias Europoje vaistų kainas. Toks siūlymas visiškai nelogiškas ekonominiu požiūriu, nes gaminant produkciją mažomis partijomis, jos savikaina visada didesnė.

– Kaip, jūsų nuomone, būtų objektyviausia lyginti vaistų kainas?

– Reikėtų Lietuvos kainas lyginti su Europos šalių mažiausių kainų vidurkiais. O objektyvius kainų tyrimus turėtų atlikti komerciškai nesuinteresuotos valstybės institucijos. Sveikatos apsaugos ministerija neseniai atliko vaistų kainų palyginamąjį tyrimą, naudodama Europos šalių valstybės institucijų oficialiai pateiktą informaciją apie vaistų kainas. Ir šis tyrimas rodo visai ką kita – daugumos Lietuvoje parduodamų nepatentinių vaistų kainos jau dabar yra mažesnės už Europos šalių mažiausių vaistų kainų vidurkius. Be to, Lietuvoje kaip ir daugumoje kitų Europos šalių naudojama referencinė vaistų kainų sistema, kuri užtikrina nuolatinį Lietuvos kainų mažėjimą, mažėjant vaistų kainoms kitose Europos šalyse.

 

Ką atskleidė SAM atliktas vaistų kainų tyrimas?

Sveikatos apsaugos ministerijos atliktas vaistų kainų tyrimas atskleidė, jog beveik 80 proc. šalyje kompensuojamųjų vaistų kainos, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra mažesnės. Pasak SAM Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės, specialistai atliko 25 Europos šalių vaistų mažmeninių kainų palyginimą, naudodami oficialią Europos vaistų deklaruotų kainų informacinę sistemą EURIPID.

Lygintos 842 vaistų kainos, tarp jų nepatentinių, patentinių, taip pat 100 vaistų, kuriems išleidžiama daugiausiai PSDF biudžeto lėšų, ir 100 vaistų, kuriems išrašoma daugiausia receptų, vaistų kainos. Lygintos gamintojų oficialiai deklaruotos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne vaistų kainos ir kainos po gamintojų suteiktų nuolaidų.

„Tyrimas parodė, kad Lietuvoje vaistų kainos nėra pačios mažiausios Europoje, tačiau daugumos (78,6 proc.) jų po nuolaidų yra mažesnės už Europos šalių mažiausių kainų vidurkį. Šis vidurkis apskaičiuojamas kiekvienoje Europos šalyje imant mažiausią vaisto kainą pagal tarptautinį pavadinimą. Atlikus 842 vaistų kainų palyginimą nustatyta, kad 4,9 proc. vaistų kainos kainyne Lietuvoje yra mažiausios Europos Sąjungoje, o palyginus kainas po nuolaidų – 9,6 proc. vaistų kainos Lietuvoje yra mažiausios Europos sąjungoje“, – sako G.Krukienė.

Lyginant Lietuvos vaistų kainas su 25 Europos šalių kainomis įvairiais pjūviais, gautos panašios išvados. Beveik 79 proc. vaistų kainos mažesnės už Europos šalių mažiausių kainų vidurkį. Anot G.Krukienės tai rodo, kad Lietuvos kompensuojamųjų vaistų sistema ir SAM diegiamos vaistų kainodaros priemonės efektyviai užtikrina mažesnes vaistų kainas Lietuvoje.

 

Dar keli tyrimo skaičiai

Lyginant nepatentinių vaistų kainas po nuolaidų buvo nustatyta, kad Lietuvoje 7,8 proc. vaistų kainos yra mažiausios Europoje. Vertinant nepatentinių vaistų kainas po nuolaidų buvo nustatyta, kad Lietuvoje 78,2proc. vaistų kainos yra mažesnės už Europos mažiausių kainų vidurkį.

Lyginant patentinių vaistų kainas po nuolaidų nustatyta, kad Lietuvoje 14 proc. vaistų kainos po nuolaidos yra mažiausios Europoje. Vertinant patentinių vaistų kainas po nuolaidų buvo nustatyta, kad Lietuvoje 79,6proc. vaistų kainos po nuolaidos yra mažesnės už Europos mažiausių kainų vidurkį.


Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas:

Svarbu užtikrinti ne tik kuo mažesnes vaistų kainas, bet ir stabilų vaistų tiekimą, jų pasirinkimą ir asortimentą. Nuo to priklauso pacientų gydymo kokybė. Tvari vaistų kompensavimo sistema turi užtikrinti pusiausvyrą tarp patentinių ir nepatentinių vaistų prieinamumo. Jos negalima paversti vaistų gamintojų kovos lauku.

Svarbiausia – pacientų gydymo kokybė ir jų interesai. Yra daug kompensavimo sistemos modelių, tačiau ne visi jų geriausiai atitinka pacientų interesus. Ministerija turi konkrečių planų, kaip galima toliau mažinti vaistų kainas, nemažinant vaistų asortimento ir prieinamumo. Pavyzdžiui, vaistų grupavimas – kada kompensuojama kaina nustatoma pagal mažiausią kainą grupėje.

Taip pat reikia padirbėti pacientų ir vaistininkų švietimo srityje, nes Lietuvoje nepakankamas žmonių pasitikėjimas mažiau kainuojančiais generiniais vaistais. Vakarų Europos šalyse niekam nekyla abejonių dėl jų kokybės ir efektyvumo. Šiose šalyse generiniai vaistai yra plačiausiai vartojamų vaistų grupė, skaičiuojant receptų skaičių, pagal kuriuos išduoti vaistai, tai sudaro apie 80 proc. O Lietuvoje generinių vaistų suvartojimas yra apie 50 proc.

Lietuvoje dažnai pacientai pasirenka brangiau kainuojantį „originalų“ vaistą, kurio patentas pasibaigęs, tokių vaistų vartojimas Lietuvoje sudaro net apie 36 proc. Jeigu pacientai atidžiai pasižiūrėtų į monitorius vaistinėse ir pasirinktų mažiausiai kainuojančius vaistus, jie galėtų sutaupyti, ypač tie, kurie gydomi keliais vaistais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek brangiau kainuojančio originalaus nepatentinio vaisto, tiek analogiško generinio vaisto veiklioji medžiaga ta pati.“

 

„Sorainen“ advokatų kontoros partneris Daivis Švirinas:

„Svarbu, kad vaistų kompensavimo sistema būtų skaidri ir užtikrintų sąžiningą vaistų gamintojų konkurenciją. Suinteresuotos patentinių vaistų verslo struktūros siūlo atskirti patentinių ir nepatentinių vaistų kompensavimo biudžetus ir nustatyti skirtingas kainodaros taisykles patentiniams ir nepatentiniams vaistams.

Mano nuomone, negalima vaistų skirstyti pagal vaistų gamintojus arba patentinį statusą. Juo labiau nustatinėti vaistų rinkos dalyviams skirtingas kainodaros ar kompensuojamų kainų skaičiavimo taisykles. Užuot bandę „tempti paklodę į savo pusę“, vaistų rinkos dalyviai turėtų konstruktyviai bendradarbiauti su Sveikatos apsaugos ministerija, siekdami geresnio vaistų prieinamumo ir pacientų gydymo kokybės.“

 

 

Pranešimas spaudai

 

Palikite komentarą