Liga, kuria užsikrečiame namuose (Kaune – protrūkis)

Kokliušas – liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad iki š. m. liepos 29 d. Kauno apskrityje jau užregistruoti 42 kokliušo atvejai, kai tuo tarpu per visus 2013 m. – tebuvo 29.  Užregistruoti Kauno mieste ir septyni šios ligos protrūkiai: 2 vaikų ugdymo įstaigose, 5 namų aplinkoje – šeimose, kuomet per 14-21 d. laikotarpį toje pačioje įstaigoje ar šeimoje susirgo 2 ir daugiau asmenų. Atlikus židinių epidemiologinį ištyrimą nustatyta, kad visose šeimose kokliušu susirgę vaikai nuo šios ligos nebuvo skiepyti arba nepilnai skiepyti.

Kokliušas – liga pažeidžianti kvėpavimo takus

Kokliušas – ūminė bakterinė užkrečiamoji liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Dėl savo simptomų panašumų dažnai gali būti painiojamas su įprastu peršalimu. Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: truputį pakyla temperatūra, asmuo pradeda kosėti. Kosulys vis stiprėja, po 1 – 2 sav. atsiranda kosulio priepuoliai, kurie, negydant, gali tęstis 4 – 6 savaites. Toks kosulio priepuolis gali užtrukti net iki keliolikos minučių. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos tokių priepuolių, dažniausiai jie paūmėja ir vargina naktimis. Sveikstant kosulio priepuoliai retėja ir tampa lengvesni.

Galimos šios ligos komplikacijos – gerklų gleivinės uždegimas, bronchų gleivinės uždegimas, plaučių uždegimas, galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas, kvėpavimo sustojimas.

Kokliušu užsikrečiama namuose nuo vyresnių vaikų ir tėvų

Kokliušas plinta artimo kontakto metu, oro lašeliniu būdu. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, kokliušo bakterijos plinta seilių lašeliais. Į aplinką patekusios bakterijos, lengvai prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, kur dauginasi ir sukelia uždegimą.

Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5 – 21 dieną (dažniausiai per 7 – 10 d.), bet slaptasis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų. Tikimybė užkrėsti kitus šeimos narius siekia net iki 80 proc., dažnai užsikrečiama nuo vyresnių vaikų ar tėvų.

Šeimos nariai neretai neįtaria esą šios infekcijos nešiotojai, mat diagnozuoti kokliušą galima tik atlikus specifinius laboratorinius tyrimus, o pirmieji ligos simptomai niekuo nesiskiria nuo įprasto peršalimo, tad dažniausiai ligoniai gydomi neskiriant jiems papildomų tyrimų. Anksčiau šią infekciją platindavo maži vaikai, tačiau pradėjus vaikus skiepyti nuo kokliušo, infekcijos šaltiniu dažniau esti suaugusieji.

Kokliušas suaugusiesiems dažniausiai lieka nediagnozuotas, atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, nes manoma, kad suaugusieji kokliušu neserga. Tačiau mokslinės literatūros duomenimis teigiama, kad 10-20 proc. ilgiau nei 14 d. kosinčių suaugusiųjų serga kokliušu, tik suaugusiems ši infekcija būna lengvesnės formos.

Kokliušu serga ir įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų amžiaus. Dažniausiai serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Be to, skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo apie dešimt metų, todėl pastaruoju metu labai padaugėjo susirgimų kokliušu paauglių ir suaugusiųjų grupėje.

Kokliušo profilaktikai – skiepai vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems

Vienas efektyviausių kokliušo profilaktikos būdų – skiepijimas. Skiepyti būtina ne tik kūdikius, bet ir paauglius, suaugusius žmones.

Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kūdikiai pradedami skiepyti neląsteline kokliušo vakcina nuo dviejų mėnesių amžiaus. Trys vakcinos dozės įskiepijamos kas du mėnesiai, ketvirtoji – vaikui sulaukus 18 mėn. amžiaus.

Būdami 6–7 metų amžiaus vaikai skiepijami imunitetą sustiprinančiąją vakcinos doze, turinčia kokliušo komponentą. Pasiskiepijus trimis vakcinos dozėmis 80 proc. paskiepytųjų susidaro pakankamas imunitetas, kuris ima silpnėti praėjus 3 m. po skiepijimo ir trunka 4-12 metų, tad paauglių ir suaugusiųjų apsauga nuo kokliušo sumažėja iki minimumo ir tampa imlūs ligai. Todėl suaugusiems, prieš planuojant šeimos pagausėjimą, taip pat rekomenduojama apsisaugoti nuo kokliušo vakcinos infekcija.

Efektyviausias būdas apsaugoti kūdikius nuo šios ligos – pirmaisiais gyvenimo mėnesiais (ypač iki 2 mėn.) užtikrinti, kad jų aplinkoje nebūtų kokliušu sergančių asmenų. Taip pat itin svarbu pakartotinai paskiepyti ir šeimos narius, – tai tik sustiprina suaugusiųjų ir vyresnių vaikų imunitetą šiai infekcijai.

Pakartotinai pasiskiepyti nuo kokliušo turėtų: 11-18 metų paaugliai, mamos prieš nėštumą arba iš karto po gimdymo, tėvai ir kiti šeimos nariai prieš naujagimiui gimstant, vaikų ir sveikatos priežiūros darbuotojai – suaugusieji, dirbantys su mažais vaikais ar bet kuris suaugęs asmuo, norintis pasiskiepyti nuo kokliušo.

Šaltinis: kaunovsc.sam.lt

Palikite komentarą