Ligoninių pacientai vis dar nesijaučia saugūs

Nustatyta, kad apie 8–12 proc. į ES ligonines paguldytų pacientų gydant patiria tokių nepageidaujamų reiškinių kaip su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos (25 proc. visų nepageidaujamų reiškinių), gydymo klaidos, chirurginio gydymo klaidos, medicinos prietaisų gedimas, diagnozės klaidos ir nereagavimas į tyrimų rezultatus. Su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis ES kasmet užsikrečia maždaug 4,1 mln. pacientų, o 37 000 jų dėl to miršta.

Birželio 19 d. Europos Komisijos paskelbtame pacientų saugos dokumentų rinkinyje aptariama, kaip Komisija ir ES valstybės narės sprendžia pacientų saugos uždavinius, vertinama nuo 2012 m. padaryta pažanga, svarstoma, kaip įveikti kliūtis, trukdančias gerinti pacientų saugą, kaip numatyta 2009 m. Tarybos rekomendacijoje. 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. visose 28 ES valstybėse narėse atliktos „Eurobarometro“ apklausos apie pacientų saugą ir sveikatos priežiūros kokybę duomenimis:

kiek daugiau nei pusė (53 proc.) ES piliečių mano, kad jų šalies ligoninių pacientai gali patirti žalą. Vis dėlto procentinė dalis valstybėse narėse gerokai skyrėsi: nuo 82 proc. Kipre iki 21 proc. Austrijoje;
kaip ir 2009 m. (kai buvo atlikta panaši apklausa), kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) respondentų teigė, kad jie patys ar jų šeimos nariai yra patyrę nepageidaujamų reiškinių. Dažniau taip teigė šiaurinių ir vakarinių ES šalių gyventojai;
apie nepageidaujamus reiškinius pranešė 46 proc. respondentų (2009 m. – tik 28 proc.). Tai rodo, kad pacientams suteikiama kur kas daugiau galimybių. Tokių pranešimų itin padaugėjo tokiose šalyse kaip Prancūzija (+61 proc.), Ispanija (+40 proc.) ir Liuksemburgas (+32 proc.);
vis dėlto 37 proc. atvejų, kai buvo pranešta apie nepageidaujamą reiškinį, nebuvo imtasi jokių veiksmų. Vienas iš penkių respondentų sulaukė gydytojo ar slaugytojo atsiprašymo, 17 proc. – sveikatos priežiūros įstaigos pasiaiškinimo dėl klaidos.

Asociatyvi nuotr.

Iš 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. vasario mėn. vykusių viešų konsultacijų rezultatų matyti, kad pilietinė visuomenė (per 90 proc. respondentų) pacientų saugą tebelaiko neišspręsta ES problema. Taip pat paaiškėjo, kad konsultacijų dalyviai aiškiai pritarė, kad visose Komisijos nustatytose srityse reikia siekti pažangos. Respondentų nuomone, veiksmingiausios priemonės – sveikatos priežiūros specialistų įtraukimas, privalomi nacionalinės teisės aktai, pacientų organizacijų įtraukimas ir ES bendradarbiavimas pacientų saugos srityje. Be to, dauguma respondentų (72 proc.) laikėsi nuomonės, kad pacientų saugos srities ES veiklos išplėtimas apimant sveikatos priežiūros kokybę teiktų didelę naudą. Pacientų sauga laikoma kokybiškos – saugios, veiksmingos, pacientų reikmių tenkinimą ir orumą užtikrinančios – sveikatos priežiūros rezultatu.

Už sveikatos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Tonio Borgas kalbėjo: „Ligoninėse besigydantys piliečiai tikisi, kad jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos bus saugios. Puiku, kad dauguma valstybių narių jau įgyvendina pacientų saugos programas. Vis dėlto susirūpinimą kelia tai, kad sveikatos priežiūros įstaigose vis dar pasitaiko nepageidaujamų reiškinių, o pacientų saugos klausimai retai kada įtraukiami į sveikatos priežiūros specialistų rengimo programas. Todėl turime dėti daugiau pastangų, kad užtikrintume didesnę mūsų piliečių saugą sveikatos priežiūros įstaigose.“

Šaltinis: www.europa.eu