Maisto papildai nėra vaistai, tačiau organizmui jie būtini?

Apie maisto papildus kone kiekvienas Lietuvos gyventojas turi savo nuomonę. Diskutuojant apie maisto papildų vartojimą, šios nuomonės labai išsiskiria: vieni siūlo įtraukti papildus į kasdienį mitybos racioną, o kiti juos lygina viso labo su saldainiais. Apie maisto papildų reikšmę mūsų sveikatai kalba profesorius farmakologas dr. Romualdas Basevičius,  poveikį centrinei nervų sistemai bei širdies ir kraujagyslių ligoms tyrinėjantis jau nuo 1963 m.

– Kodėl Lietuvoje net tarp medikų nėra vieningos nuomonės apie maisto papildų vartojimą?

Todėl, kad painiojama daug sąvokų. Vien Lietuvoje priskaičiuojama beveik 7 tūkst. medikamentų, vartojamų gydymo tikslais. Tokia jų gausa leidžia skirstyti į keturias grupes.

Pirmoji – natūropatiniai preparatai, gaunami iš augalų arba mineralinių medžiagų forma. Antroji – homeopatiniai preparatai, t.y. mažų kiekių gydomąsias savybes turinčių junginių grupė. Šių abiejų grupių preparatai stimuliuoja organizmo savigydą, t.y. imuninės sistemos atsako stiprumą kovojant su išoriniais ir ligą sukeliančiais faktoriais.

Trečioji grupė – vadinami alopatiniai, sintetiniai preparatai, vartojami praktinėje medicinoje (pvz., antibiotikai) . Ir ketvirtoji – citostatiniai, kurie skirami piktybinių ligų gydymui. Pastarosios dvi grupės – alopatiniai ir citostatiniai – slopina organizmo imuninės sistemos atsaką ligai.

Todėl pastaruoju metu itin didelis dėmesys skiriamas natūropatiniams preparatams. Pastaruoju metu jie ir sudaro produktų, kuriuos mes įpratę vadinti maisto papildais, pagrindą.

---

Jūsų europinė parduotuvė – papildai svorio kontrolei, sportui, sveikatai ir grožiui.

Nemokamas pristatymas ir pinigų grąžinimo garantija.

---

– Ar maisto papildus dėl jų savybių, stiprinančių imuninę sistemą, galima gretinti su vaistais?

Maisto papildai nėra vaistai, bet mūsų organizmui jie būtini. Taip susiklostė, kad natūropatinius produktus Lietuvoje vartoja tik apie 10 proc. gyventojų. Tuo tarpu išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tarkime, JAV, Prancūzijoje, Australijoje šis procentas yra 3-4 kartus didesnis. Kodėl pas mus maisto papildus tiek mažai vartoja ir kodėl gydytojai kartais jų nerekomenduoja? Išsiaiškinkime, ką vadiname maisto papildais, tuomet bus aiškiau.

Pirmiausiai tai – vitaminai, kurių naudą ir reikšmę mūsų organizmui jau skaičiuojame šimtmečiais. Apie vitaminus norėčiau pasakyti ir tai, ko neretai ir medikai žino. Natūralūs vitaminai, t.y. iš gamtos produktų gautos veikliosios medžiagos, mums būtinos gauti nuolat. Netgi tirpūs vandenyje vitaminai (B,C grupės), kurie organizme nesudaro atsargų, turėtų būti gaunami arba natūralia forma su vitaminingais maisto produktais, arba natūropatiniais – vadinamais maisto papildais.

Maisto papildams priklauso ir mineralinės medžiagos, iš jų noriu išskirti makroelementus ir mikroelementus – kalį ir magnį kaip intraląstelines, reikšmingas mineralines medžiagas, kurios dalyvauja mūsų kasdienėje medžiagų apykaitoje per organizmo fermentinę sistemą. Fermentų priskaičiuojama daugiau nei 100, o jų veiklai kalis ir magnis yra būtinas. Kai kurie kalio-magnio maisto papildai yra prevencinė priemonė prieš inkstų akmenligę.

Labai reikšmingą vaidmenį atlieka ir kalcis, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms. Derindami kalcį su vitaminu D, mes sumažiname senatvėje gresiantį osteoporozės pavojų. Šios ligos vystymuisi, ypač vyresniame amžiuje, didelę reikšmę gali turėti gausus gazuotų gėrimų (ne tik vaisvandenių, taip pat ir alaus) vartojimas. Taip sudaromos palankesnės sąlygos atsirasti padidėjusiam kaulų lūžimų pavojui.

Maisto papildams priskiriamos ir antioksidantinio poveikio medžiagos, randamos žuvų taukuose. Omega 3 riebiosios rūgštys yra labai svarbios ir reikšmingos mūsų medžiagų apykaitai. Jei jos nevartojamos maisto papildų forma, dažnai pasireiškia nervų sistemos ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos.

 

– Ar maisto papildai kompensuoja tik cheminių preparatų sukeliamus praradimus? 

Neretai tokie kasdieniai produktai kaip alkoholis, kava, hormoniniai kontraceptikai (vartojami dažniausiai jaunų moterų) skatina kai kurių medžiagų trūkumą. Norint jį panaikinti, būtini maisto papildai. Tarkime, gausus kavos vartojimas skatina B grupės vitaminų (ypatingai B1 ir B6) nepakankamumą. O kontraceptikų vartojimas sukelia moterims folio rūgšties trūkumą, taigi ir galimas grėsmes būsimo nėštumo metu.

Neužmirškime ir to, kad gana dažnai pasitaiko virškinimo organų pažeidimų – opaligių, kitų žarnyno ligų. Tokiems pacientams vitaminų stoka išprovokuojama dėl to, kad dauguma vitaminų į mūsų organizmą patenka per rezorbciją žarnyne. Tokiu atveju susiduriame su hipovitaminoize. Todėl vitaminų turintys papildai ir šiuo atveju yra būtini ir nepakeičiami.

 

– Ar yra pasaulyje mokslinių tyrimų, kurie pagrindžia, kad valstybėse, kuriose naudojama daugiau maisto papildų, žmonės yra sveikesni?

Pastaruoju metu itin didelis dėmesys mitybai ir natūropatinių produktų vartojimui skiriamas Kinijoje. Ganėtinai išsamūs tyrimai atlikti Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse. Jie pagrindžia, kad natūralūs preparatai ir maisto papildai sumažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Ir dar svarbus niuansas. Prancūzai ir vokiečiai pastaruoju metu teigia, kad pagrindinės mirties priežastys pagal dažnumą yra šios: širdies ir kraujagyslių pažeidimai, piktybinės ir onkologinės ligos, nesaikingas ir neteisingas vaistų vartojimas. O po jų ketvirtą vietą šiame sąraše lemia tokie faktoriai kaip nelaimingi atsitikimai, traumos, savižudybės ir t.t.

Maisto papildai išsivysčiusios ligos atveju vaisto nepakeis. Bet kai kuriais atvejais tinka ir papildai. Tarkime, hipertoninės ligos atveju yra rekomenduojami 11 pogrupių vaistai. Jie tarpusavyje nesiderina, negali būti vartojami kartu. Ir jeigu kraujospūdžio svyravimai nėra labai dideli, pradinėse stadijose juos galima koreguoti ir maisto papildais – turinčiais kalio, magnio, arba kai kuriais polivitamininiais maisto papildais. Bet nuspręsti turi gydantis medikas, jokios saviveiklos čia neturėtų būti.

 

– Ar galima išskirti, kokius papildus galima vartoti pačiam apsisprendus, o kokiu atveju reikėtų gydytojo rekomendacijos?

Nepiktnaudžiaujant yra logiška vartoti vitamininius papildus ir savarankiškai. Juk kiekvieną dieną mes privalome gauti vandenyje tirpių vitaminų. O dėl įvairių priežasčių, dėl ne visiems prieinamų augalinių maisto produktų, mes pakankamo vitaminų kiekio negauname. Be to, antioksidantinį poveikį turintis tirpus riebaluose vitaminas E yra būtinas vartoti vasarą – UV spindulių žalingam poveikiui sumažinti. Ir ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms. O dėl kalio, magnio ir kai kurių antioksidantinį poveikį turinčių augalinių preparatų, be abejo, reikalinga šeimos gydytojo konsultacija.

 

 

Šaltinis: MPGA informacija