AKS vasarą: į ką atkreipti dėmesį?

Prof. Marius Miglinas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Nefrologijos centro vadovas

Tinkamiausių ir efektyviausių antihipertenzinių vaistų parinkimas kiekvienam pacientui yra individualus ir išskirtinis, nes tenka atsižvelgti į daugelį veiksnių: amžių, gyvenseną, gretutines ligas. Tačiau būtina nepamiršti, kad tą procesą sunkina ir tam tikri aplinkos veiksniai, kurie daro įtaką arteriniam kraujo spaudimui (AKS). Vienas jų – aplinkos temperatūra skirtingais metų laikotarpiais bei jos kilimas dėl globalinės klimato kaitos.

SAULĖS ĮTAKA AKS
Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis šiltuoju metu laikotarpiu pacientų, sergančių arterine hipertenzija (AH), AKS paprastai būna žemesnis, o šaltuoju – aukštesnis. Pakilus lauko temperatūrai, dėl AKS sumažėjimo, ypač vyresnio amžiaus pacientai gali prarasti sąmonę arba jiems gali pasireikšti inkstų funkcijos pažeidimų. Lauko temperatūrai nukritus, priešingai, AKS kyla, ir dėl to didėja kardiovaskulinių įvykių (miokardo infarkto, insulto, aortos disekacijos, abdominalinės aortos plyšimų, mirties) rizika. Sezoniškumas daro įtaką vaikų, nėščiųjų, sergančiųjų lėtine inkstų liga, hemodializuojamų pacientų būklei, tačiau ypač tam jautrūs vyresnio amžiaus pacientai, sergantys AH. Arteriniam kraujo spaudimui turi reikšmės ir saulės šviesa. Odoje yra nemažai azoto oksidų (NO) atsargų, kurios, veikiant ultravioletiniams spinduliams, gali būti konvertuojamos į NO ir eksportuojamos į sisteminę cirkuliaciją. NO išplečia kraujagysles, dėl to mažėja arterinis kraujo spaudimas. Yra duomenų, kad veikiant ultravioletiniams spinduliams panašus mechanizmas gali mažinti ir metabolinio sindromo riziką.

DĖMESIO! VASARĄ BŪDINGAS NAKTINIS AKS
Trumpi temperatūrų svyravimai daugiausiai lemia dieninį AKS, tačiau nustatyta, kad sezoninis temperatūrų svyravimas turi daugiau įtakos naktiniam AKS. Dėl aukštos lauko temperatūros šiltuoju metų laiku stebimas net tik žemesnis AKS dieną, tačiau ir aukštesnis AKS miego metu tų pacientų, kurie vartoja antihipertenzinius vaistus. Vidutinis vyresnio amžiaus pacientų naktinio AKS skirtumas karštomis ir šaltomis dienomis yra lyg ir nedidelis – 6mm/Hg, tačiau gana reikšmingas, atsižvelgiant į AH sukeliamų kardiovaskulinių komplikacijų išsivystymo dažnį. Pastebima, kad ir medikai, ir pacientai vasarą linkę mažinti antihipertenzinių vaistų vartojimą. Nustatyta, kad karštomis dienomis vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai per dieną suvartoja mažiau antihipertenzinių vaistų nei šaltomis dienomis. Tokiu atveju jie negauna per parą reikalingos medikamentų dozės. Taip sumažinamas vaistų efektyvumas – vaisto dozė yra per maža, kad tinkamai koreguotų AKS miego metu, todėl stebimas naktinis AKS padidėjimas. Nors šiuo metu nėra oficialių ir vieningų antihipertenzinio gydymo korekcijos, atsižvelgiant į sezoninį temperatūros svyravimą, gairių, ypač skirtų vyresnio amžiaus pacientams, rekomenduojama tęsti įprastinių vaistų vartojimą ir jo nenutraukti. Vaistų dozes patariama peržiūrėti tik esant reikalui ir objektyviai įvertinus AKS ne tik gydytojokabinete. Rekomenduojama į AH gydymo schemą įtraukti diuretikus, kurie ypač efektyviai kontroliuoja vasarą didėjantį AKS miego metu.

KULKŠNELIŲ EDEMA: ŠALUTINIS KKB POVEIKIS AR VENŲ LIGA?
Vaistus vartoti dažnai nustojama pasireiškus sveikatos sutrikimams ir manant, kad tai yra šalutinis vaistų poveikis. Pavyzdžiui, atsiradus kulkšnelių edemoms, patariama neskubėti nutraukti kalcio kanalų blokatorių (KKB) vartojimo – pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, ar edema atsirado ne dėl paūmėjusios lėtinės kojų venų ligos (LKVL). Šios patologijos eiga lėtinė, todėl pokyčiai apatinėse galūnėse vystosi palaipsniui. Iki edemų išsivystymo pacientui atsiranda neskausmingų ir nežymių kojų venų išsiplėtimų (teleangiektazijų, “voro venų”), kurie progresuoja, kol ilgainiui išryškėja varikozinės venos – platesnės, susisukusios. Aplinkui gali būti pastebimas odos sudirgimas, spalvos pokyčių, vėliau gali atsirasti ir opų. LKVL paūmėjus, atsiranda kojų edemos. Taigi, įvertinus anksčiau atsiradusius pakitimus, neturėtų būti sunku diferencijuoti kulkšnelių edemos etiologiją pacientui, kuris vartoja KKB.

Aplinka, kurioje gyvename, nuolat keičiasi. Ne visada spėjame,  o ir leidžiame sau prie jų prisitaikyti. Sezoniniam AKS svyravimui reikia papildomo pacientų ir medikų dėmesio. Svarbu nenutraukti medikamentų vartojimo, o jų dozes koreguoti tik įsitikinus, kad to tikrai reikia ir saugu pacientui.

Šaltinis: „Medekspresas“

Palikite komentarą