Mažiau gėdos: kaip padėti kenčiantiems nuo šlapimo nelaikymo?

Birželio 13-17 d. Lietuvoje minima Tarptautinė inkontinencijos savaitė. Ji skirta atkreipti dėmesį į dažną, tačiau nematomą susirgimą – šlapimo nelaikymą. 400 milijonų žmonių visame pasaulyje skundžiasi šiuo sutrikimu, Europoje – 50 milijonų. Kiekvieną dieną 15 milijonų žmonių rūpinasi savo artimaisiais, nelaikančiais išmatų ir šlapimo. Apskaičiuota, Lietuvoje šlapimo nelaikymas vargina apie 300 000 žmonių.

 

Pacientų poreikiai nematomi

Balandžio 18-20 d. Berlyne vykusioje konferencijoje Global forum on inkontinence (GFI) kalbėjo mokytoja Jacquelines Emkes iš Jungtinės Karalystės. „Man atliktos trys šlapimo pūslės operacijos, neturiu inksto, po vienos operacijos man buvo prasidėjęs sepsis. Daug sunkių sveikatos išbandymų, kuriuos man teko patirti turėjo savų pasekmių – dabar dirbu tik 10 proc. to pajėgumo, kokį turėjau anksčiau. Gerokai pasikeitė mano gyvenimo būdas ir kai kurie kasdieniai įpročiai“, – pasakojo moteris.

Iki operacijų ji nieko nežinojo apie kateterius ar šlapimą sugeriančias priemones. Kateteriais, padedančiais jai pasišlapinti, ji vis dar negali atsidžiaugti, nors prisipažino, kad iš pradžių buvo sunku juos gauti, vėliau išbandžius ir suvokus, kokie yra, išsireikalauti tokių, kurie jai tinkamiausi.

„Aš matau, kad šlapimo nelaikymui neskiriama deramo dėmesio. Pavyzdžiui, pacientas turi „pasirinkimą“ iš trijų nekokybiškų priemonių. Neužtenka informacijos apie produktus, ne mažiau svarbu žinoti, kaip tais produktais naudotis. Labai keista, bet kai mano šeimos gydytojo nėra darbe, aš turiu aiškinti seselėms, kaip reikia kateterizuotis. Kartais ligoninėje labai įdomiai atrodo mūsų pokalbiai žiūrint iš šalies – aš jas įtikinėju, kad žmogus gali pats savarankiškai kateterizuotis, kad čia ne aukštoji matematika, kad nieko sudėtingo. Deja, bet labai dažnai pacientai turi patys save ginti“, – šypteli Jacquelines. Jos manymu, kuo daugiau bus kalbama ir diskutuojama apie šlapimą nelaikančių žmonių problemas, jų gyvenimo kokybės gerinimą, tuo didesnė tikimybė, kad reikalai ims gerėti.

 

Gyvenimo kokybė prasta

Pasak VšĮ „Inkocentras“ vadovės Jurgos Misevičienės, šlapimą nelaikančių asmenų gyvenimo kokybė vis dar išlieka prasta.

„Daugybei pacientų tenka išleisti nemažą dalį savo pajamų slaugos priemonėms, dalis pacientų (sergantys Parkinsono, Alzheimerio ligos, po prostatos vėžio operacijos) su šlapimo nelaikymo problema tvarkosi patys, jokios finansinės pagalbos iš valstybės jie nesulaukia. Kyla sunkumų ir gydant šlapimo nelaikymą chirurginiu būdu, neretai už šias operacijas reikia susimokėti. Nedidelė dalis pacientų susiduria su negalėjimu pasišlapinti, tuomet jiems prireikia kateterių, kurių kompensavimo kiekis nepatenkina elementarių žmogiškų poreikių. Tad kalbėti apie šlapimo nelaikymą būtina drąsiai ir atvirai, nieko neslepiant, kad problema neliktų ir toliau nematoma visuomenei, kurioje žmogui reikia gyventi ir valdžios atstovams, kurie priima sprendimus, darančius įtaką sergančiojo gyvenimo kokybei“, – sako J. Misevičienė.

Pasak specialistės, ilgėjant žmogaus gyvenimo trukmei bei senstant visuomenei, slaugomų asmenų tik daugės, o šlapimo nelaikymo problema bei kokybiškos slaugos poreikis taps dar aktualesnis. „Būtina šviesti visuomenę apie šlapimo nelaikymą ir mokyti, kad šią būklę galima valdyti, tam yra gydymas ar nesant galimybių išgydyti – slaugos priemonės, leidžiančios gyventi sausam. Manau, jog būtinas glaudesnis politikų, slaugytojų bei pacientų bendradarbiavimas, priimant sprendimus, lemiančius kokybišką slaugą ir veikiančius atskiro žmogaus bei jo artimųjų gyvenimo kokybę“, – kalba J. Misevičienė.

 

Pokyčiai vyksta

Birželio 13 d., pirmadienį, surengtoje spaudos konferencijoje SAM šlapimą nelaikančių žmonių darbo grupės vadovas Zdislav Skvarciany sakė, jog dar šiemet bus padidintas kateterių skaičius tiems, kurie negali pasišlapinti. Iki šiol valstybė kompensavo vos 5 kateterius per mėnesį, o tai yra vienos dienos poreikis.

„Šiuo metu darbo grupės tikslas išnagrinėti slaugos priemonių prieinamumo problemas. Norime, kad į šlapimo nelaikymą būtų žiūrima sistemiškai. Kalbant apie šlapimo nelaikymo gydymą – šioje srityje lyg ir didelių problem nėra, jau daromi žingsniai, kad gerėtų operacinio gydymo prieinamumas. Šlapimą sugeriančių priemonių klausimas išlieka opus. Darbo grupėje diskutuojame, kad gal nepriklausomai nuo turimos diagnozės, reikėtų skirti žmogui priemonių jeigu jam diagnozuojamas šlapimo nelaikymas”, – kalbėjo SAM Asmens sveikatos priežiūros departamento vadovas Z. Skvarciany.

Taip pat planuojama, kad iki šiol buvę nematomi, šlapimą nelaikantys pacientai – sergantys Parkinsono, Alzheimerio ligomis, po prostates vėžio operacijų – gaus valstybės pagalbą įsigyjant šlapimą sugeriančias priemones.

 

Statistika

  • 3 proc. darbingo amžiaus asmenų turinčių šlapimo nelaikymą dėl šios ligos nebegali dirbti.
  • Kad Lietuvoje kompensavimą gautų sergantys Alzheimerio, Parkinsono liga ir po prostatos vėžio operacijų valstybė turi skirti papildomus 3,93 mln. eurų per metus.
  • 2014 m. valstybė išleido 4,83 mln.eur. sauskelnių, įklotų, paklodžių kompensavimui.
  • VšĮ Inkocentras skaičiavimais, per metus valstybė praranda 118 mln. eurų nekompensuodama net 1 vnt. šlapimą sugeriančio produkto asmenims, kurie serga šlapimo nelaikymu, nes vienas darbingo amžiaus žmogus kasmet sukuria apie 10 725 eurus BVP.

 

 

Pranešimas spaudai

 

Palikite komentarą