Medikai abejoja prevencinės odos vėžio programos nauda

Rengti atskirą Odos vėžio prevencinių priemonių programą netikslinga, nes jos efektyvumas nėra pagrįstas kitų valstybių patirtimi, moksliniais įrodymais, geros praktikos pavyzdžiais. Tokią išvadą padarė Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupės, nagrinėjančios aktualius dermatovenerologijos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo klausimus, nariai, žinomi šalies mokslininkai, gydytojai.

PSO odos vėžio prevencinių programų nerekomenduoja

Pasiūlymą patvirtinti naują prevencinę onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programą, skirtą odos vėžio ankstyvajai diagnostikai, finansuojamą iš PSDF fondo biudžeto lėšų Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai pateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Pilotinį projektą siūlyta pradėti vykdyti nuo 2016 metų.

Pasak Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės VU ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovės prof. dr. Matildos Bylaitės Bučinskienės, Pasaulio sveikatos organizacija nerekomenduoja odos vėžio prevencinių programų ir jos nėra vykdomos nei vienoje pasaulio šalyje.

„Svarbiausias dalykas įveikiant melanomą – išmokyti šeimos gydytojus laiku įtarti šią ligą. o toliau turi būti formuojamas „žaliasis koridorius“, kad kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas“, – sakė M. Bylaitė Bučinskienė. Pasak profesorės, tikslingiau efektyviai vykdyti Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos nuostatas ir jos įgyvendinimo 2014–2016 metais priemonių planą, o ne rengti atskirą programą vienam onkologiniam susirgimui.

Darbo grupės posėdyje atkreiptas dėmesys, kad yra daug odos vėžį skatinančių faktorių, todėl būtina žmones raginti nepamiršti atvykti pas gydytojus pasitikrinti dėl galimo susirgimo. Pasak M. Bylaitės Bučinskienės, reikia sustiprinti švietimą dėl odos vėžio prevencijos, pradedant nuo vaikų darželių ir mokyklų.

„Pagrindinis prevencinis faktorius yra visuomenės švietimas apie odos vėžio rizikos faktorius, ankstyvąją diagnostiką“, – sakė profesorė.

Posėdyje taip pat kalbėta apie daugiau nei metus teikiamas onkologinės pagalbos konsultacines  paslaugas („onkologinius klasterius“). Jos aktyviai teikiamos Kauno krašte. Pasak LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovės, profesorės Skaidros Valiukevičienės, konsultacijų metu patvirtinta apie 95 proc. įtarimų dėl odos ikivėžinių ir vėžinių susirgimų, diagnozuotos ligos.

Posėdyje informuota, kad pagal Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą jau yra numatyta priemonė „Mokyti šeimos gydytojus dėl geresnio odos piktybinių navikų įtarimo“. Ji bus finansuojama ES paramos lėšomis.

Šaltinis: SAM Ryšių su visuomene skyrius

Palikite komentarą