Menjero liga – vis dažniau nustatoma galvos svaigimo priežastis

Kasmet maždaug 15 iš 1000 į šeimos gydytoją besikreipiančių pacientų skundžiasi pusiausvyros sutrikimų ar galvos svaigimo simptomais. Neretai jie trukdo užsiimti kasdiene veikla, o vyresniame amžiuje tai tampa viena dažniausių griuvimo priežasčių. Šiandien yra žinoma daugybė galvos svaigimą sukeliančių būklių, o tobulėjant diagnostikos metodams vis dažniau nustatoma svaigimo priepuolius sukelianti Menjero liga.

Menjero liga – tai nežinomos kilmės vidinės ausies plėvinio labirinto vandenė, kuriai yra būdinga simptomų triada: staiga kylantys sisteminio pobūdžio galvos svaigimo priepuoliai, ūžesys pažeistojoje ausyje bei įvairaus laipsnio klausos pažeidimas. Taip pat gali būti jaučiamas diskomfortas pažeistojoje pusėje, spaudimo ir pilnumo ausyje pojūtis.

Sveiko ir Menjero liga sergančio žmogaus vidurinė ausis. Sergant Menjero liga vystosi plėvinio labirinto vandenė, tad sutrikdomos pusiausvyros ir klausos funkcijos.

Sveiko ir Menjero liga sergančio žmogaus vidurinė ausis. Sergant Menjero liga vystosi plėvinio labirinto vandenė, tad sutrikdomos pusiausvyros ir klausos funkcijos. (patienteducationcenter.org nuotr.)

Menjero liga nėra labai dažna – įvairių tyrimų duomenimis ja suserga nuo 15 iki 150 iš 100 000 gyventojų, o moterims ji pasitaiko kiek dažniau nei vyrams. Deja, liga pasireiškia gana jauniems, darbingo amžiaus žmonėms sulaukusiems 30-40 metų amžiaus. Daugiau nei 70% atvejų liga yra vienpusė ir pažeidžia tik vieną ausį.

 

Nors ligos patogenezė aiški, tačiau ją sukeliantys veiksniai lieka nežinomi

Pagrindinė Menjero ligos priežastis yra endolimfos kaupimąsis dėl jos absorbcijos sutrikimo – palaipsniui išsivysto membraninio labirinto vandenė. Endolimfos kiekis palaipsniui vis didėja, kol pasiekus kritinį lygį plyšta ploniausia plėvinio labirinto vieta, vadinama Reissner membrana. Tuomet endolimfa iš plėvinio labirinto susimaišo su perilimfa kauliniame labirinte ir tokiu būdu stipriai sudirginami klausos ir pusiausvyros receptoriai bei prasideda tipiškas galvos svaigimo priepuolis. Priepuolis gana greitai praeina, nes plyšusi membrana užgyja maždaug per parą ir pasibaigus priepuoliui žmogus vėl jaučiasi visiškai sveikas. Galvos svaigimo pojūtis išnyksta iki kito priepuolio, tačiau klausos funkcija su kiekvienu priepuoliu palaipsniui blogėja dėl klausos receptoriaus pažeidimo.

Manoma, jog plėvinio labirinto vendenė gali sukelti Menjero ligą bei Menjero sindromą. Menjero ligos kilmė yra idiopatinė, o sindromas dažniausiai pasireiškia sergant kitomis ligomis: endokrininiais ar autoimuniniais sutrikimais, organizme esant elektrolitų disbalansui ar parazitinei infekcijai, patyrus traumą.

Menjero ligai būdinga simptomų triada

Menjero liga pasireiškia būdinga simptomų triada:

1. Labiausiai varginantis simptomas – tai priepuolinis galvos svaigimas bei pusiausvyros sutrikimai. Galvos svaigimo priepuolis gali trukti nuo 20 minučių iki 24 valandų, tačiau dažniausiai praeina po 2-4 valandų. Galvos svaigimas dažnai yra lydimas silpnumo, pykinimo ar vėmimo, prakaitavimo.

2. Neretai sergantieji Menjero liga girdi žemo dažnio ūžesį pažeistojoje ausyje, kuris priepuolio metu sustiprėja.

3. Priepuolio metu stebimas ir klausos pablogėjimas. Po priepuolio klausa paprastai atsistato, tačiau ilgainiui gali palaipsniui blogėti ir po daugelio ligos metų klausos pažeidimas gali tapti nuolatinis.

Ligos diagnostika tampa iššūkiu gydytojui

Galvos svaigimo diagnostika ir gydymas yra nemenkas iššūkis, nes jo priežastys įvairuoja nuo tokių nesunkiai koreguojamų būklių kaip dehidratacija iki blogą prognozę turinčių galvos smegenų navikų. Labai svarbu atskirti centrinės nervų sistemos patologiją nuo kraujotakos sutrikimų, biocheminio ir hormoninio disbalanso, periferinės kilmės vidinės ausies patologijos.

Menjero ligos diagnostika remiasi tipine klinika ir priepuoline ligos eiga. Taip pat svarbu atlikti toninę slenkstinę audiogramą. Sergant Menjero liga dažniausiai nustatomas žemų dažnių neurosensorinis klausos pažeidimas.

Diagnozuoti šią ligą padeda ir kiti modernūs tyrimo metodai – dinaminė kompiuterinė posturometrija bei videonistagmometrija. VUL Santariškių klinikose veikia kolkas vienintelis Lietuvoje modernus otoneurologinių tyrimų kabinetas, kuriame yra galima pusiausvyros pažeidimų, galvos svaigimų diferencinė diagnostika.

Videonistagmometrija, kalorinis tyrimas. VUL Santariškių klinikos; Ausų, nosies ir gerklės ligų centras.

Videonistagmometrija, kalorinis tyrimas. VUL Santariškių klinikos; Ausų, nosies ir gerklės ligų centras. (santa.lt nuotr.)

Sergant Menjero liga kompiuterine posturometrija nustatomas ryškus pusiausvyros sutrikimas priepuolio metu, o ilgainiui galimas pusiausvyros nestabilumas ir tarp priepuolių. Videonistagmometrijos tyrimo metu galime stebėti spontaninį nistagmą bei pažeistos pusės labirinto funkcijos susilpnėjimą.

Galimas medikamentinis ir chirurginis ligos gydymas

Atsižvelgiant į ligos sunkumą ir jos sukeliamus simptomus yra skiriamas konservatyvus arba chirurginis susirgimo gydymas. Labai svarbu skirti gydymą tiek priepuolio metu, tiek tarp priepuolių – recidyvų profilaktikai.

Priepuolio metu yra skiriamas lovos režimas, taip pat reikia vengti įvairių intensyvių pašalinių dirgiklių – ryškios šviesos ar triukšmo. Indikuotini ir svaigimą mažinantys bei vidinės ausies mikrocirkuliaciją gerinantys vaistai – betahistinas (Betaserc). Jei reikia, skiriamas simptominis gydymas antiemetikais ar psicholeptikais (pvz., diazepamu, lorazepamu). Po priepuolio siekiant išvengti recidyvo skiriama betahistino ilgalaikė terapija.

Chirurginis šios ligos gydymas taikomas daug rečiau, kai medikamentinis gydymas yra nepakankamai efektyvus ir ligonį vargina sunkūs bei dažni galvos svaigimo priepuoliai. Jei pažeistosios ausies klausos funkcija bloga, o pacientą vargina ypač sunkūs svaigimo priepuoliai, galima atlikti ototoksinių preparatų (gentamicino) intratimpaninę injekciją. Gentamicinas visiškai sunaikina pusiausvyros receptorių, todėl svaigimo priepuoliai išnyksta. Deja, procedūros metu kartu neišvengiamai sunaikinamas ir klausos receptorius, tad daugeliui pacientų po gentamicino terapijos išsivysto kurtumas (pažeistosios pusės). Galimos ir kitos chirurginio gydymo alternatyvos – endolimfinio maišelio dekompresija ar pusiausvyros nervo perpjovimas. Deja, šių operacijų technika yra ypač sudėtinga, tad jos atliekamos retai.

Prognozė individuali kiekvienam pacientui

Kiekvienam pacientui Menjero ligos prognozė labai individuali, o susirgimo eiga gali būti skirtinga. Daugeliui ligonių medikamentinis gydymas yra efektyvus, tad operacinio gydymo prireikia mažiau nei 10% pacientų. Kai kuriems pacientams pasitaiko ir spontaninių remisijų – kai per keletą metų būklė savaime gerėja, priepuoliai tampa vis retesni ir lengvesni kol galiausiai nustoja kartotis. Deja, net ir nesant priepuolių klausos ir pusiausvyros funkcija atsistato retai.

Komentarų: 2

  1. Danutė says:

    Mane kankina galvos svaigimo priepuoliai.Pykinimas vemimas ir viskas sukasi aplinkui.Tai labai bjaurus jausmas keliantis baime visiska nepasitikejima savimi ,o pykinimas visai istaso.
    Noreciau gero istyrimo kaip toliau gydytis ir normaliai gyventi.

  2. Lina says:

    Ar galima užsiimti mėgstamais hobi, kaip važiavimas motociklu ir nardymas su kvėpavimo vamzdeliu. Labai bijau dėl savo artimo žmogaus.

Palikite komentarą