Migrena – ne paprastas galvos skausmas (didina neurologinių ligų ir insulto riziką )

Iki šių dienų nėra žinomos migreną sukeliančios priežastys. Migrena – tai nežinomos kilmės epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Moterys šia liga serga tris kartus dažniau nei vyrai. 

Migrenos priepuolių dažnis labai įvairus – nuo kelių per visą gyvenimą iki kelių per savaitę. Taikant gydymą, laikantis režimo, priepuoliai tampa retesni. Pastebėta, kad daliai pacienčių priepuoliai suretėja nėštumo metu. Taip pat priepuoliai suretėja vyresniame amžiuje, sumažėja jų intensyvumas.

Nauji įtariamieji

Ilgą laiką buvo manoma, kad tvinkčiojantį migreninį skausmą sukelia arterijų išsiplėtimas kaukolės išorėje. Dabar gi danų mokslininkai siūlo kitą šio skausmo paaiškinimą – aplink kraujagysles esančios nervinės skaidulos tampa itin jautriomis, praneša dailymail.co.uk. Tyrėjai padarė tokią išvadą peržiūrėję devyniolikos moterų, patiriančių migrenos priepuolius, magnetinio rezonanso tomografijos nuotraukas. Jos buvo tiriamos arterijos priepuolio metu.

„The Lancet Neurology“ pristatomo tyrimo autoriai teigia, jog šis atradimas iškėlė klausimą, kaip veikia paprastai nuo migrenos skausmo išrašomas medikamentas. Šis preparatas buvo duotas pacientėms prieš kitą magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. Nustatyta, kad kraujagyslės kaukolės viduje vis tiek šiek tiek buvo išsiplėtusios net ir migrenos priepuoliui praėjus, o tai reiškia, kad minėtas vaistas neveikia taip, kaip iki šiol buvo manoma.

Pagal naująją mokslininkų siūlomą teoriją migreninį skausmą sukelia itin padidėjęs kraujagysles supančių nervinių skaidulų jautrumas.

„Mūsų išvados labai svarbios norint suprasti migreninius galvos skausmus bei toliau tiriant migreną, – sakė vienas tyrimo bendraautorių Faisalas Mohammadas Aminas iš Danijos galvos skausmo centro Glostrupo ligoninėje (Danija). – Tuo pat metu šios išvados gali nuraminti migreną patiriančius asmenis, besibaiminančius, kad priepuolio metu arterijos gali plyšti. Jos tikrai neplyš“.

 

Ne paprastas galvos skausmas

Gydytoja neurologė Kristina Ryliškienė portalui lrytas.lt pasakojo, kad migrena nėra paprastas galvos skausmas. Pasak gydytojos, migrenos priepuolis nuo kitokio galvos skausmo skiriasi savo pobūdžiu – dažnai tai pulsuojantis, tvinksintis, kalantis skausmas smilkinių, akiduobių ar pakaušio srityje. Skiriasi ir jo stiprumas. Sergantieji migrena skundžiasi labai stipriu, kartais nepakeliamu skausmu, kuris suintensyvėja net ir dėl nedidelio fizinio aktyvumo. Todėl ligoniui geriausia yra ramiai gulėti ar sėdėti.

Nuo kitokio galvos skausmo migrena skiriasi ir lydinčiais simptomais. Skausmo metu ligonį erzina garsai, šviesa, kvapai, pykina, gali prasidėti netgi vėmimas. Būtent pagal šiuos požymius ir diagnozuojama migrena.

Teigiama, kad tipiškas migrenos priepuolis atrodo taip: prasidėjus galvos skausmui žmogus prašo visiems išeiti iš kambario, užtraukia užuolaidas, guli bijodamas net pajudėti, jį pykina arba vimdo. Gydytoja neurologė pasakojo, kad migrenai būdingi pasikartojantys skausmo priepuoliai, kurių vidutinis dažnis yra 1-2 kartai per mėnesį, o vidutinė trukmė – 1-2 dienos.

Paprastai migrena nustatoma tik iš to, kaip žmogus apibūdina simptomus. Migrenos kamuojamų žmonių tyrimai – kraujo ir kraujagyslių, galvos smegenų kompiuterinės ar magnetinio rezonanso tomografijos – paprastai būna normalūs.

Miego ir maitinimosi dienotvarkė

Tiems, kuriuos kamuoja labai dažni migrenos priepuoliai, tai yra, jie pasireiškia, pavyzdžiui, kartą per savaitę, gydytoja patarė ieškoti migreną dažninančių veiksnių. Migreną gali sukelti įvairios kilmės miego sutrikimai ar miego režimo nesilaikymas, emocinė įtampa šeimoje ir darbe, arba priešingai – staigus emocinės įtampos sumažėjimas savaitgalį.

Todėl gydytojai visada sergantiems migrena visų pirma siūlo sureguliuoti dienotvarkę: panašiu metu keltis ir gultis, nepersimiegoti, darbo dieną planuoti taip, kad netektų dirbti ir mokytis vakare ar dirbti per naktį. Taip pat prie ligą dažninančių veiksnių priskiriami mažas ir nereguliarus fizinis aktyvumas, gausus kofeino vartojimas, rūkymas, hormoninė kontracepcija, nereguliarus maitinimasis.

„Nemaža dalis ligonių gali nurodyti ir tiesioginius migrenos priepuolio provokatorius, dėl kurių gali įvykti priepuolis. Tai: raudonas vynas, ryški, blyksinti šviesa, tam tikri kvapai ar maisto produktai. Tačiau jei migrenos priepuoliai yra labai reti ir vargina kartą per pusę metų, aiškaus provokatoriaus dažniausiai nepavyksta surasti“, – pasakojo gydytoja K.Ryliškienė.

Didėja insulto rizika

Sergantieji migrena yra linkę dažniau sirgti tam tikromis neurologinėmis ligomis. Nustatyta, kad jei migreną su aura serganti moteris rūko ir vartoja hormoninę kontracepciją, jai didėja insulto rizika. Pasak gydytojas, gali būti, kad kombinuotų nuskausminamųjų su kofeinu vartojimas didina sergamumą neramių kojų sindromu.

„Tarp sergančiųjų migrena dažni ir psichiatriniai susirgimai. Generalizuotas nerimas, panikos atakos, depresija nustatomi iki 3 kartų dažniau, jei ligonis serga dažna migrena. Moterims, sergančioms migrena, būna sunkesnis priešmenstruacinis sindromas – jos turi iki 10 kartų didesnę riziką sirgti endometrioze“, – pasakojo K.Ryliškienė.

Jei migrena labai dažna, toks ligonis neretai dėl pilvo skausmų, pilvo pūtimo, nevirškinimo lankosi ir pas gastroenetrologą, dėl šienligės, bronchų astmos pas alergologą, dėl dažno širdies plakimo, pasikartojančių alpimų pas kardiologą.

 

Komentarų nėra