Įrodyta: MMR vakcina nedidina rizikos susirgti autizmu

Šiuo metu sukurtos vakcinos mus gali apsaugoti net nuo 28 skirtingų ligų. Žinoma, profilaktiškai skiepijamės ne nuo visų susirgimų, nes dauguma jų yra endeminiai ir visame pasaulyje paplitę nevienodai. Taigi, kiekviena valstybė nusprendžia pati, kokios vakcinos bus įtrauktos į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Lietuvoje jau pirmųjų parų bėgyje naujagimiai yra skiepijami tuberkuliozės ir hepatito B vakcinomis. O po kelių mėnesių, sustiprėjus kūdikiui ir padidėjus jo imuninės sistemos pajėgumams pradedamos skiepyti kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos bei MMR vakcinos. 2014 m. spalio mėnesį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius buvo papildytas ir pneumokokinės infekcijos vakcina, o nuo 2016-ųjų į kalendorių planuojama papildomai įtraukti kokliušo (15-16 metų paaugliams) ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcinas.

Labiausiai diskutuoja apie MMR vakciną

Deja, iki šiol nenutyla ginčai dėl galimos skiepų žalos. Tačiau prieštaraujantieji vaikų skiepijimui turėtų atidžiau panagrinėti faktus. Efektyvių vakcinų dėka pasaulyje yra išnaikinti raupai, Europos sąjungoje jau nebeliko poliomielito, o iki 2020 metų Europoje planuojama išnaikinti ir raudonukę bei tymus. Vakcinos yra nepaprastai svarbios ir ateities kartoms. Visiškai sunaikinus aplinkoje cirkuliuojančius tam tikros ligos sukėlėjus, ateityje mūsų vaikams nuo šios ligos skiepytis nebereikės. Svarbu įsidėmėti ir tai, kad vakcinos, kaip ir kiti vaistiniai preparatai, praeina daugybę tyrimų stadijų, todėl yra visiškai saugios. Nepageidaujamos reakcijos po vakcinavimo pasireiškia nedažnai ir paprastai būna nesunkios. Tuo tarpu nepasiskiepijus ir susirgus vakcinomis valdoma liga rizikuojame kurkas labiau.

Turbūt daugiausiai diskusijų iki šiol kelia MMR vakcinos saugumas. Kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina – tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, kuri Lietuvoje pagal skiepų kalendorių skiepijama 15-16 mėnesį bei 6-7 metų amžiaus vaikams. Aršiausi ginčai dėl šios vakcinos prasidėjo 1998 metais, kai prestižiniame medicinos žurnale The Lancet pasirodė A. J. Wakefield ir dar 12 bendraautorių straipsnis, kuriame tvirtinama, jog MMR skiepai sukelia storosios žarnos pažeidimus, autizmą bei kitus raidos sutrikimus. Atsižvelgiant į straipsnio metodikos trūkumus ir tai, jog išvados buvo daromos ištyrus vos 12 vaikų, sunku patikėti, kad tyrimas visgi pakliuvo į The Lancet žurnalo puslapius. Tačiau netrukus po jo publikavimo paaiškėjo, jog Wakefield straipsnyje pateiktos išvados neteisingos, o pats mokslininkas buvo suinteresuotas, jog esama MMR vakcina būtų pašalinta iš rinkos. Pasirodo, kad dar 1997 metais jis ketino gauti patentą tymų vakcinai, kuri jo teigimu daug saugesnė už esamą MMR vakciną, todėl turėtų ją pakeisti. Taigi, paaiškėjus jog tyrimas buvo atliktas nesilaikant etinių principų, o autoriai dėl finansinių priežasčių buvo suinteresuoti publikuoti šališkus rezultatus, The Lancet 2010 metais galutinai atšaukė minėtą straipsnį, o A. J. Wakefield neteko gydytojo licencijos.

Mokslininkai paneigia mitus

Nors šiuo metu nėra jokių mokslu pagrįstų duomenų, kad MMR vakcina galėtų sukelti autizmą, nemažai žmonių tuo yra įsitikinę ir į skiepus žiūri labai įtariai. Galutinai abejones šiuo klausimu gali išsklaidyti naujausias tyrimas, šių metų balandį publikuotas Amerikos medicinos draugijos žurnale (The Journal of the American Medical Association). Atliktas retrospektyvinis kohortinis tyrimas, į kurį buvo įtraukti 95 727 vaikai, turintys bent vieną ar daugiau vyresnį brolį ar seserį. Nuo 2001 iki 2012 metų vaikai buvo stebimi mažiausiai 5 metus nuo gimimo. Turintieji autizmu sergantį brolį ar seserį buvo priskirti padidintos rizikos grupei. Pagal tai, kiek vakcinos dozių buvo įskiepyta iki 5 metų, visi vaikai buvo suskirstyti į tris grupes: visai neskiepyti MMR vakcina; gavę vieną vakcinos dozę; gavę 2 dozes iki 5 metų.

Atlikti skirtingų vaikų grupių stebėjimai ir statistinė gautų duomenų analizė parodė, kad MMR vakcina nepadidina rizikos susirgti autizmu. Mokslininkai tvirtai teigia, jog didesnė rizika nenustatyta net toje vaikų grupėje, kurie turėjo autizmu sergantį brolį ar seserį. Taigi, nebelieka jokio mokslinio pagrindo baimintis ir tikėti, jog MMR vakcina sukelia autizmą. Tuo tarpu vakcinos nauda neabejotina – paskiepyti vaikai yra apsaugoti nuo parotito, tymų bei raudonukės ir ypač nuo gyvybei pavojingų šių ligų komplikacijų. Tik išlaikant dideles skiepijimų apimtis šios ligos bus galutinai išnaikintos Europoje, o laikui bėgant – galbūt ir visame pasaulyje.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių galite rasti ČIA.