Moterys drastiškai operacijai dažnai ryžtasi nepagrįstai

Kaip rodo neseniai atliktas tyrimas, krūties vėžiu sergančių moterų, dėl ligos pasiryžtančių abiejų krūtų mastektomijai, tikimybė išgyventi nepadidėja.

 

Perspektyvos nepagerėja

Abiejų krūtų pašalinimas nepailgina pacienčių gyvenimo trukmės labiau nei pašalinant tik vėžio pažeistus krūtų plotus ir atliekant spindulinę terapiją. Šios išvados paremtos atliktu tyrimu, kuriame dalyvavo 189 734 krūties vėžiu sergančios moterys iš Kalifornijos valstijos (JAV).

„Dabar jau galime teigti, kad krūties vėžiu serganti pacientė po atliktos abiejų krūtų mastektomijos neturi didesnių išgyvenimo perspektyvų nei pacientė, kuriai atlikta vėžio pažeistos krūties dalies pašalinimo operacija – lumpektomija“, – patikino šiame tyrime dalyvavusi gydytoja iš Stanfordo universiteto Allison Kurian, rašo „The Guardian“.

Praėjus dešimčiai metų po abiejų krūtų pašalinimo, 18,8 proc. moterų mirė, tačiau 16,8 proc. moterų mirė praėjus dešimčiai metų po atliktos lumpektomijos ir spindulinės terapijos. Šio tyrimo rezultatai paskelbti JAV medikų asociacijos žurnale.

 

Nešalinti krūtų be reikalo

Abiejų krūtų mastektomija pastaraisiais metais tapo plačiai aptarinėjama tema po to, kai ši operacija kaip prevencinė priemonė, užkertant kelią krūties vėžio išsivystymui, buvo atlikta Holivudo žvaigždei Angelinai Jolie, buvusiai projekto „X Factor“ teisėjai Sharon Osbourne ir dainininkei Michelle Heaton.

A. Kurian įspėjo moteris, kad šios nešalintų abiejų krūtų be reikalo. „Mastektomija – rimta operacija, po kurios tenka nemažai laiko skirti reabilitacijai ir krūtų rekonstrukcijai, tačiau atliekant lumpektomiją invazija daug mažesnė, o reabilitacijos laikotarpis – trumpesnis“, – patikino ji.

Šiame tyrime dalyvavo moterys iš Kalifornijos, kurioms 1998–2011 m. buvo diagnozuotas nulinės, pirmosios, antrosios arba trečiosios stadijos vėžys. Per šį laikotarpį daugiau nei pusei (55 proc.) jų buvo atlikta chirurginė pažeistos krūties dalies pašalinimo operacija ir skirta spindulinė terapija, beveik 40 proc. tyrime dalyvavusių moterų buvo pašalinta viena krūtis, o likusioms buvo atlikta abiejų krūtų mastektomija. Abiejų krūtų mastektomijos operaciją pasirinkusios moterys dažniau buvo šviesiaodės, jaunesnės nei 40 metų, labiau pasiturinčios ir turinčios privatų medicininį draudimą. 1998–2011 m. jaunesnių nei 40 metų moterų, kurioms buvo atlikta ši operacija, skaičius išaugo nuo 3,6 proc. iki 33 proc.

Iš viso tyrime dalyvavusių moterų, kurioms buvo atlikta abiejų krūtų mastektomija, skaičius per 1998–2011 m. periodą išaugo nuo 2 proc. iki 12,3 proc. Daugiausiai mirčių per dešimt metų užregistruota tarp moterų, kurioms buvo atlikta vienos krūties pašalinimo operacija (20,1 proc.).
Tikslių duomenų, kiek moterų renkasi abiejų krūtų mastektomiją kaip prevencinę priemonę, nėra. „Breakthrough Breast Cancer“ organizacijos vadovas Elunedas Hughesas įsitikinęs, kad JAV, lyginant su Jungtinė Karalyste (JK), abiejų krūtų pašalinimo operacija atliekama daug dažniau.

 

Dažnesnės komplikacijos

Lumpektomija ir spindulinė terapija – tai standartinė gydymo schema JK, išskyrus tuos atvejus, kai gydytojai nenusprendžia, kad abiejų krūtų mastektomija – tai geriausias sprendimas, jei, pavyzdžiui, moters šeimoje jau buvo šia liga sirgusių moterų ar moteris turi genetinį polinkį į šią ligą. Kiekviena moteris, anot E. Hugheso, turėtų atidžiai įvertinti visą prieinamą informaciją dėl kylančių pavojų ir suteikiamų privalumų.

Kai kurios krūties vėžiu sergančios pacientės, kurioms buvo atlikta krūtų pašalinimo operacija, po operacijos jaučiasi patenkintos. Tačiau yra ir tokių, kurios po operacijos susiduria su sunkumais, susijusiais su kūnu, seksualiniu gyvenimu ir gyvenimo kokybe. Komplikacijos, pavyzdžiui, infekcijos, abiejų krūtų mastektomijos atveju pasitaiko dažniau nei atliekant kitas chirurgines operacijas.

Martinas Ledwickas iš JK Vėžio tyrimų centro patikino, kad abiejų krūtų mastektomija JK paprastai nėra siūloma moterims, kurioms diagnozuojamos labiau paplitusios krūties vėžio formos, kai pažeidžiama tik viena krūtis. Tokiais atvejais moterims po atliktos operacijos siūloma reguliariai atlikti tyrimus mamografu.

„Abiejų krūtų mastektomija vis dar vertinama kaip išeitis toms moterims, kurios dėl genetinio paveldimumo patenka į padidintos rizikos susirgti krūties vėžiu grupę“, – pridūrė M. Ledwickas.

 
Šaltinis: DELFI

Komentarų nėra