Nauja galimybė apsisaugoti nuo šalyje cirkuliuojančios meningokokokinės infekcijos

Europos vaistų agentūroje 2013 m. sausio 28 d. užregistruota pirmoji vakcina, galinti apsaugoti nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Lietuvoje A, C bei kiti meningokokų tipai, nuo kurių apsaugančios vakcinos yra įprastos, nustatomi gana retai. Dažniausiai sutinkamas meningokoko tipas Lietuvoje yra būtent B tipas.

Šiemet per pirmuosius devynis mėnesius užregistruotas 51 meningokokinės infekcijos atvejis (iš jų 33 vaikų tarpe) ir 4 mirties nuo šios infekcijos atvejai. (A. Aleksandravičiaus nuotr. )

Sergamumas meningokokine infekcija ir vėl didėja

Meningokokinė infekcija endemiškai paplitusi įvairiuose pasaulio regionuose, neretai pasireiškia ir epideminiais protrūkiais. Žinomi A, B, C, Y ir W-135 N.meningitidis serovariantai, iš kurių pasaulyje labiausiai paplitusios A, B ir C serologinės grupės.  Europoje dažniausi B ir C, Azijoje ir Afrikoje vyrauja A ir C serogrupės. A tipas dažniausiai sukelia meningokokinės infekcijos epidemijas, B ir C tipai sukelia pavienius susirgimus. Lietuvoje dažniausiai sergama B serologinės grupės meningokoko sukelta infekcija.

Sergamumas meningokokine infekcija mažėjo iki 2010 m., tačiau paskutiniaisiais metais stebimas sergamumo pakilimas. 2011 m. Lietuvoje registruota 80 meningokokinės infekcijos atvejų, iš kurių 51 vaikų tarpe, 7 susirgusieji neišgyveno. 2012 m. metais susirgimų šia infekcija augo: buvo registruoti 83 infekcijos atvejai (iš jų 55 susirgusieji buvo vaikai), infekcija nusinešė 8 asmenų gyvybes. 2012 m. Kauno apskrityje registruota 10 meningokokinės infekcijos atvejų, net 6 iš jų – Kauno mieste. Visi susirgusieji buvo gydyti ligoninėje, tačiau vienas atvejis baigėsi mirtimi. Net 8 ligoniai buvo iki 6 metų amžiaus, ir tik 2 susirgimai registruoti suaugusiesiems asmenims iki 34 metų amžiaus.

2013 m. Lietuvoje registruoti 89 meningokokinės infekcijos atvejai (30 suaugusiųjų ir 59 vaikų), iš kurių 11 (5 suaugusieji ir 6 vaikai) pasibaigė mirtimi. Šiemet per pirmuosius devynis mėnesius užregistruotas 51 meningokokinės infekcijos atvejis (iš jų 33 vaikų tarpe) ir 4 mirties nuo šios infekcijos atvejai.

Kas yra meningokokinė infekcija?

Meningokokinė infekcija – ūmi infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Neisseria meningitidis – meningokokas. Vadovaujantis vakcinos aprašu, ji pasireiškianti įvairiomis formomis: nuo lengvo nazofaringito iki sunkaus meningoencefalito arba žaibinio meningokokinio sepsio. Meningokokine infekcija serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai 60–70 proc. visų ligonių sudaro vaikai. Sergamumas meningokokine infekcija daugiau būdingas žiemos – pavasario laikotarpiu.

Infekcijos šaltinis gali būti tik žmogus, sergantis generalizuota (5 proc.) arba nazofaringine (25 proc.) forma ar bakterijų nešiotojas (70 proc.). Sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas, nes išskiria virulentiškesnius sukėlėjus. Ypač didelį epidemiologinį pavojų kelia nazofaringine forma sergantys asmenys, nes jie, nejausdami rimtesnių ligos simptomų, dalyvauja visuomeniniame gyvenime ir gali labiausiai išplatinti infekciją.

Užkratas plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su infekuotais sergančiais asmenimis arba sveikais bakterijų nešiotojais. Žmonės nėra labai imlūs meningokokinei infekcijai. Imlumas priklauso nuo imuninės sistemos, be to labai svarbu ir cirkuliuojantis sukėlėjo tipas bei jo virulentiškumas. Iš užsikrėtusių meningokokais žmonių, tik 1-3 proc. suserga sunkia generalizuota forma, 10-30 proc. – nazofaringine forma, o 70–80 proc. lieka nešiotojai ir jiems susidaro imunitetas. Dažna nosies ir ryklės gleivinės kolonizacija meningokokais sukelia vietinį natūralų imunitetą.

Ligos inkubacinis periodas trunka 3-5 d., rečiau iki 10 d., priklausomai nuo klinikinės formos (ūminis nazofaringitas, meningokokinis meningitas, meningokokinis meningoencefalitas, tipinė meningokokemija, žaibinė (fulminantinė) meningokokemija ir kitos rečiau pasitaikančios formos: artritai, meningokokinės pneumonijos).
Pagrindiniai klinikiniai simptomai: be bendros intoksikacijos, meningokokinei infekcijai būdingas stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Žaibinės meningokokemijos diagnozę būtina nustatyti nepraėjus 12 val. nuo ligos pradžios, nes meningokokemijai būdingas hemoraginis bėrimas jau pirmą ligos dieną.

Ligos diagnozė pagrindžiama klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais. Prognozė gera, jei gydyti pradedama laiku. Mirštamumas nuo generalizuotų formų lieka gana didelis ir įvairiose šalyse esti 6-12 proc. Tokį didelį mirtingumą lemia žaibinis meningokokinis sepsis ir meningoencefalitas su smegenų edema. Ligoniai gydomi tik ligoninėse, išskyrus atvejus, kai sergama nazofaringine forma, nes tokie ligoniai dėl lengvų simptomų dažniausiai nesikreipia į gydymo įstaigas.

Užkratas plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su infekuotais sergančiais asmenimis arba sveikais bakterijų nešiotojais. Žmonės nėra labai imlūs meningokokinei infekcijai. (wikimedia.org nuotr.)

Skiepijimai

Vakcina nuo B tipo meningokoko sukeliamos infekcijos Lietuvoje pasirodė šių metų vasarą. Ji tinkama kūdikiams nuo 2 mėn. amžiaus, vyresniems vaikams, bei suaugusiesiems. Nevakcinuotiems kūdikiams nuo 6 mėn. amžiaus, vyresniems vaikams bei suaugusiesiems pradinei imunizacijai reikalingos 2 vakcinos dozės su ne mažesne kaip 2 mėn. (vaikams nuo 11 metų ir suaugusiesiems ne mažesne kaip 1 mėn.) pertrauka. Kūdikiams nuo 2 iki 5 mėn. amžiaus pradinei imunizacijai reikalingos 3 vakcinos dozės su ne mažesne kaip 1 mėn. pertrauka.

Po pirminės imunizacijos apsauginiai antikūnų titrai susidaro 84-100 proc. paskiepytųjų. Taip pat būtina žinoti, kad po pradinės imunizacijos vaikams iki 2 metų yra reikalinga dar viena stiprinamoji vakcinos dozė. Po sustiprinamosios dozės reikiami antikūnų titrai susidaro 95-100 proc. paskiepytųjų. Stiprinamosios dozės poreikis vyresniems nei 2 m. vaikams ir suaugusiesiems nėra nustatytas. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Veiksmai, kurių imamasi nustačius arba įtarus susirgimą meningokokine infekcija

Nustačius arba įtarus susirgimą meningokokine infekcija, sergantysis izoliuojamas iki 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Praėjus šiam laikotarpiui, sergantysis tampa nepavojingas aplinkiniams.

Artimą sąlytį su ligoniu turėjusiems asmenims rekomenduojama profilaktika. Chemioprofilaktika – antibiotikai, skiriami antrinių atvejų išvengimui ir infekcijos plitimo nutraukimui. Chemioprofilaktika skiriama asmenims, kurie turėjo glaudų sąlytį su ligoniu 7 dienų laikotarpiu iki pirmųjų ligos simptomų, kol jam dar nebuvo skirti antibiotikai arba nuo jų vartojimo pradžios buvo praėję mažiau kaip 24 val. Jei yra praėję 10 ar daugiau dienų nuo kontakto su susirgusiuoju, antibiotikai neskiriami.

Artimą sąlytį su ligoniu turėjusių asmenų grupei priklauso šeimos nariai; asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose ir kt.); kiti asmenys, turėję artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t.y. gaivinimas „burna į burną“, intubacija ir kt.); klasėje – suolo draugai ir kiti artimai bendraujantys; ikimokyklinėje vaikų įstaigoje – artimą sąlytį turėję vaikai. Jei per 4 savaites toje pačioje grupėje išaiškinamas antrasis atvejis, chemioprofilaktika rekomenduojama visiems tą pačią grupę lankantiems vaikams ir įstaigos personalui.

Artimą sąlytį turėjusiems arba jų tėvams pateikiama trumpa informacija apie ankstyvuosius meningokokinės infekcijos simptomus ir patariama 10 dienų po paskutinio kontakto su susirgusiuoju stebėti sveikatos būklę (kasdien matuoti kūno temperatūrą). Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stipriam galvos skausmui, sprando nelankstumui, vėmimui, hemoraginiam odos bėrimui) būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Šaltinis: kaunovsc.sam.lt