Naujas etapas Lietuvos onkologijoje: vėžinės ląstelės naikinamos šalčiu

Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriuje jau keleri metai taikomas naujas prostatos ir inkstų navikų gydymo metodas – krioabliacija, arba vėžinių ląstelių naikinimas šalčiu.

 

Naujas etapas

Onkourologijos skyriaus vedėjo dr. Alberto Ulio teigimu, tai yra naujas etapas Lietuvos onkologijoje. Šis metodas jau gana plačiai taikomas JAV ir Vakarų Europoje.

„Atliekant krioabliaciją naudojama nauja technologija, kai adatoje sumaišius argono ir helio dujas pasiekiama minus 60 laipsnių Celsijaus. Šalčio adata veikiamas navikas sunaikinamas. Tai bene vienintelė priimtiniausia radikalaus gydymo alternatyva pacientams, kuriems liga atsinaujina po spindulinio prostatos vėžio gydymo“, – aiškino A.Ulys. Rašoma „Lietuvos ryto“ specialiame priede „Sveikatos gidas“.

Inkstų vėžiui gydyti krioabliacija taikoma tiems pacientams, kuriems kiti šiuo metu naudojami gydymo būdai netinka. Naujoji technologija leidžia sunaikinti naviką mažiausiai pažeidžiant sveikus inksto audinius ir yra nefronus tausojanti operacija.

Procedūra, kurią renkasi vis daugiau vyrų

Židininė krioterapija – tai ankstyvosios stadijos prostatos vėžio gydymas išsaugant neurovaskulinį pluoštą. Šio gydymo metodo esmė – pažangios technologijos sunaikina tik vėžio paveiktą prostatos dalį. Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimų atliekama vis daugiau, liga užklumpama vis anksčiau. Tačiau daugelis jaunesnio amžiaus vyrų, kuriems diagnozuojamas ankstyvosios stadijos prostatos vėžys, jaučiasi nepasiruošę agresyvaus gydymo metodams, tokiems kaip radioterapija ar prostatektomija (prostatos pašalinimas).

Tačiau jiems nepriimtinas ir „aktyvaus stebėjimo bei laukimo“ metodas, kai tiktai stebima ligos eiga, netaikant skubaus gydymo. Židininė krioterapija prostatos vėžiui gydyti yra tarpinis variantas, kurį renkasi vis daugiau vyrų.

Židininė krioterapija pagrįsta tais pačiais principais, kaip ir standartinė prostatos krioterapija. Tai minimaliai invazinė procedūra, kuriai nereikia chirurginių pjūvių, pasižyminti trumpu stacionariniu laikotarpiu ir greitu paciento atsigavimu. Taikant židininę krioterapiją užšaldoma tik dalis prostatos, o ne visa liauka. Koncentravimasis į pažeistą vietą leidžia gydytojams išsaugoti kitas prostatos sritis – ypač su potencija susijusius nervus ir sfinkterį, kuris lemia šlapimo užlaikymą (sugebėjimą pasiekti ir išlaikyti erekciją, reikalingą lytiniams santykiams).

Židininė krioterapija yra ganėtinai nauja technologija, tačiau pirminiai įrodymai patvirtina, kad daugelis šiuo metodu gydytų vyrų išsaugo potenciją ir tik labai nedidelei daliai jų pasireiškia šlapimo nelaikymas (jie praranda sugebėjimą kontroliuoti savo šlapimo tekėjimą).

Pacientai baiminasi komplikacijų

Erektinė disfunkcija ir šlapimo nelaikymas laikomos dažniausiai pasitaikančiomis komplikacijomis, susijusiomis su bet kokiu prostatos vėžio gydymo metodu. Labai svarbu, jog pacientai suprastų, kad židininė krioterapija gali būti tik laikinas sprendimas. Židininė krioterapija koncentruojasi į specifinę prostatos sritį, todėl ne mažiau kaip pusė liaukos lieka nepaveikta. Tai gali reikšti, kad nedideli, besivystantys navikai kitoje dalyje gali likti nesunaikinti.

Visi pacientai, kuriems taikoma židininė krioterapija, vėliau turėtų reguliariai atlikti tyrimus, kad būtų galima atidžiai stebėti bet kokius pakitimus prostatoje. Jei ateityje būtų aptiktas navikas, pacientui gali būti reikalingas papildomas gydymas.

Židininė krioterapija neužkerta kelio kitiems gydymo variantams ateityje – įskaitant pakartotinę židininę krioterapiją ar visos liaukos prostatos krioterapiją. Pacientas greičiausiai galės džiaugtis nesuprastėjusia gyvenimo kokybe nuo pirmojo gydymo iki galimo tolesnio gydymo, jei tokio prireiks.

Darbingumas po židininės krioterapijos, įskaitant laiką, kurį po procedūros teks būti su šlapimo takų kateteriu, atgaunamas vos po kelių dienų.

Minimali invazija – efektyvesnis gydymas

Perkutaninė inkstų krioabliacija – tai minimaliai invazinis ir labai efektyvus inkstų vėžio gydymo metodas. Perkutaninę inkstų krioabliaciją, kai jos vaizdas stebimas ekrane, paprastai galima atlikti taikant vietinius anestetikus arba bendrinę nejautrą. Gydytojai pasirūpina, jog atliekant procedūrą pacientai nejaustų jokio skausmo. Pacientai guli ant pilvo arba ant šono, kad gydytojui būtų lengviau pasiekiamas inkstas. Aiškų gydomos srities vaizdą gydytojui perteikia kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas arba ultragarsinis vaizdas su kompiuterine ar magnetinio rezonanso navigacija. Šalia inksto gali būti įleidžiama nekenksmingo skysčio ar dujų, siekiant nustumti didesnes kraujagysles ar kitus organus nuo pažeisto inksto, kad šios būtų apsaugotos šaldymo proceso metu. Gauti vaizdai padeda gydytojams nustatyti, kurioje vietoje turi būti įterpiamos krioabliacijos adatos-zondai. Jie įstatomi tiesiai per odą į inkstą.

Į zondus tiekiamos suslėgtos dujos. Šios dujos cirkuliuoja uždaruose metaliniuose kanaluose, sukurdamos užšaldymo temperatūrą ir ledą, kurį gydytojas suformuoja aplink inksto naviką.

Viso šio proceso metu gydytojas stebi vaizdus ekranuose, kontroliuodamas formuojamo ledo formą bei dydį ir užtikrindamas, kad visi vėžiniai audiniai būtų visiškai užšaldyti ir sunaikinti. Gydytojai paprastai užšaldo ir nedidelį šalia naviko esančio inksto audinio sluoksnį – tam atvejui, jei kartais jame būtų nepastebimų vėžinių ląstelių.

Šaltinis: www.lrytas.lt

Palikite komentarą