Naujos galimybės sergantiems vaistams rezistentiška depresija

Nors žodis „depresija“ nepaprastai dažnai skamba iš aplinkinių lūpų ir nuolat kartojamas žiniasklaidos antraštėse, šia liga serga daugiau žmonių, nei galėtume numanyti. Tyrimų duomenimis, net apie penktadalis moterų ir dešimtadalis vyrų bent kartą gyvenime patiria vieną ar daugiau depresijos epizodų. Susirgę depresija žmonės dažniausiai kenčia dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, išsekusios energijos ir padidėjusio nuovargio bei mažo aktyvumo.

Ypač sunkiais depresijos atvejais, kai žmogus netenka bet kokios vilties, gali atsirasti ir žalojimosi ar net savižudybės idėjos. (Asociatyvi nuotr.)

Gali pasireikšti ir kiti panašūs simptomai: negalėjimas susikoncentruoti, nepasitikėjimas savimi, menkavertiškumo jausmas, žmogų nuolat lydi pesimistinės idėjos, sutrinka miegas ir apetitas. Labai svarbu kuo anksčiau atpažinti šios ligos požymius ir efektyviai ją gydyti, kad žmogus galėtų grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą bei vėl atgautų galimybę džiaugtis.

Paprastai depresija gydoma antidepresantais – selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), tricikliais antidepresantais, monoamino oksidazės inhibitoriais ir kt. Labai reikšmingą teigiamą poveikį gali turėti ir psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos.

Deja, depresiją medikamentais gydyti ne visuomet pavyksta, o psichologinė pagalba kartais yra nepakankama remisijai pasiekti. Taigi, mokslininkai ieško vis naujų efektyvių būdų rezistentiškai depresijai gydyti. Vienas jų – tai transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS).

Kas yra TMS ir kaip ji veikia?

Dauguma šiuolaikinių neinvazinių metodų (pavyzdžiui, elektroencefalografija) mums leidžia tik tyrinėti smegenų veiklą ir diagnozuoti tam tikras patologijas, registruojant smegenų sukeliamus elektrinius potencialus. Tuo tarpu TMS leidžia ne tik tirti ir diagnozuoti, tačiau ir gydyti ligas keičiant smegenų veiklą mums norima linkme.

TMS veikimo principas. (nuffieldbioethics.org nuotr.)

Magnetinė stimuliacija yra tam tikrų galvos smegenų sričių sužadinimo metodas. TMS aparatas turi elektromagnetinę ritę, kuri yra laikoma prie galvos bei generuoja kintamą magnetinį lauką. Jis praeina kaukolės kaulus ir pasiekia smegenų žievės centrus. Kintamas magnetinis laukas indukuoja elektrinį lauką smegenų žievėje – taip yra sužadinami norimos srities neuronai.

Terapinė TMS procedūra prasideda nuo to, jog specialia navigacijos sistema nustatomi individualūs paciento smegenų matmenys ir dydis. To reikia tam, jog būtų milimetrų tikslumu nusitaikyta ir elektromagnetine rite stimuliuojama tik nedidelė reikiama smegenų sritis.

Viena TMS procedūra trunka maždaug pusvalandį, o norint pasiekti terapinį efektą jos turi būti atliekamos kasdien keletą savaičių. Visos procedūros metu žmogus lieka budrus ir sąmoningas, jokie papildomi medikamentai nėra naudojami. Taigi, pasibaigus procedūrai žmogus lieka visiškai žvalus ir gali sugrįžti prie įprastinės kasdienės veiklos.

TMS panaudojimo galimybės ir efektyvumas

Šiuo metu pasaulyje TMS plačiausiai taikoma vaistams rezistentiškai depresijai gydyti. Tačiau vis daugėja duomenų, kad TMS gali būti efektyvi gydant ir kitokias psichikos ligas: bipolinį afektinį sutrikimą, manijos epizodus bei šizofreniją (ypač jos negatyvius simptomus). Šis metodas gali būti naudojamas ne tik ligų gydymui, bet ir diagnostikai. Juo gali būti įvertinamos smegenų-raumenų jungtys. Taip galima nustatyti insulto padarytą žalą, diagnozuoti išsėtinę sklerozę, motorinio neurono ligas (šoninę amiotrofinę sklerozę).

Nors TMS vis dar naujas gydymo ir diagnostikos metodas, tačiau tyrimai neabejotinai patvirtina jo efektyvumą. Nustatyta, jog remisiją pasiekė net 30,4% sunkia depresija sergančių pacientų, kurie 5 savaites buvo aktyviai gydyti TMS. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje remisija buvo pasiekta tik 14% pacientų.

TMS pašalinis poveikis

Vienas didžiausių TMS privalumų yra tai, jog ši procedūra paprastai nepasireiškia jokiu pašaliniu poveikiu ir yra laikoma visiškai saugia. Kasdienėje praktikoje naudojami antidepresantai sukelia daugybę nepageidaujamų reiškinių – tai svorio didėjimas, seksualinė disfunkcija, atminties sutrikimai, pykinimas, nedideli galvos skausmai. Tuo tarpu TMS procedūros metu dėl magnetinio lauko poveikio pacientms gali atsirasti tik nestiprūs pavieniai veido raumenų trūkčiojimai ar nestiprus galvos skausmas.

Tačiau pasibaigus procedūrai jie praeina ir dažniausiai jokio didesnio diskomforto nesukelia. Labai retas reiškinys TMS metu – tai sinkopė (trumpalaikis sąmonės netekimas, praeinantis be liekamųjų reiškinikų). Taigi, magnetinė stimuliacija galėtų būti puiki galimybė žmonėms, kuriems vartojant antidepresantus išryškėja daugybė pašalinių poveikių, o gydymas jais nepakankamai efektyvus.

Situacija pasaulyje ir Lietuvoje

Lietuvoje TMS dar nėra labai plačiai taikoma. Tačiau RVPL (Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje) magnetine stimuliacija jau yra gydomos vaistams rezistentiškos sunkios depresijos formos, vykdomi nauji moksliniai tyrimai. Taip pat ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose TMS jau greitai bus pradėta naudoti šoninės amiotrofinės sklerozės ir kitų motoneurono ligų ankstyvai diagnostikai. Kai kuriose šalyse TMS taikoma kur kas plačiau.

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose TMS naudojama ne tik ligoninėse sunkiems pacientams gydyti, tačiau yra prieinama ir privačiuose gydytojų psichiatrų kabinetuose. Plečiantis TMS panaudiojimo galimybėms ir vystantis technologijoms neabejojama, kad ir Lietuvoje magnetinė stimuliacija taps labiau prieinama bei vis plačiau naudojama procedūra.