Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, prieš dvejus metus Ramiojo vandenyno regione pradėjusi plisti Zikos virusinė infekcija iki šių metų kovo mėnesio išplito 41 pasaulio šalyje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena keliautojams į zikos virusinės infekcijos apimtas teritorijas, tiek grįžusiems iš jų, neprarasti budrumo.
Virusas pasiekė ir Europą, ir JAV
2016 m. vasario 1 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Zikos virusinės infekcijos epidemiologinė situacija kelia grėsmę visuomenės sveikatai dėl infekcijos nėštumo metu ir mikrocefalijos galimo priežastinio ryšio bei dėl galimos Zikos virusinės infekcijos įtakos kitų neurologinių sutrikimų išsivystymui.
2016 m. kovo 8 d. antrame Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių Ekstremalių situacijų komiteto pasitarime buvo patvirtinta, kad Zikos virusinės infekcijos grėsmė visuomenei tęsiasi.
Atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus, vis labiau įrodymais pagrįstą ryšį tarp Zikos viruso infekcijos nėštumo metu ir apsigimimų, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja nėščiosioms nevykti į viruso plitimo teritorijas.
2016 m. kovo 23 d. ELPKC duomenimis, apie vietinį Zikos viruso plitimą per paskutinius du mėnesius pranešta iš 43 pasaulio šalių ir teritorijų. Per paskutinius 9 mėnesius vietinis viruso plitimas buvo užregistruotas 45 šalyse ir teritorijose.
2016 m. kovo 24 d. duomenimis, šešiose šalyse (Argentinoje, Prancūzijoje, Italijoje, Naujojoje Zelandijoje, Portugalijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose) padaugėjo infekcijos atvejų, galimai siejamų su lytiniu viruso perdavimu, kadangi žinomų viruso pernešėjų šiuo metu nepastebėta.
ELPKC 2016 m. kovo 23 d. duomenimis, vietinio Zikos viruso plitimo Europoje neužregistruota. Iki 2016 m. kovo 23 d. septyniolikoje Europos šalių užregistruoti 302 įvežtiniai infekcijos atvejai, tarp jų – 19 nėščiosioms.
Infekcijos diagnostika
Zikos virusinė infekcija diagnozuojama nustačius viruso RNR klinikiniuose mėginiuose ūmios ligos stadijos metu. Vireminis ligos periodas yra gana trumpas, vidutiniškai 3-5 d. po ligos simptomų atsiradimo pradžios. Praėjus 5 d. po ligos simptomų atsiradimo gali būti atliekami serologiniai tyrimai. Serologinius tyrimus reikėtų vertinti atsargiai dėl galimų kryžminių reakcijų su kitais flavivirusais.
Gydymo principai
Zikos virusinę infekciją reikia diferencijuoti nuo kitų uodų platinamų ligų, tokių kaip dengė karštligė, čikungunija, maliarija (galimos ir koinfekcijos). Taikomas simptominis gydymas –mažinama temperatūra, skiriami antihistamininiai vaistai. Gydymas acetilsalicilio rūgštimi ir nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais nerekomenduojamas dėl galimo hemoraginio sindromo ar Reye sindromo išsivystymo.
Profilaktika
Vakcinos nuo Zikos virusinės infekcijos nėra. Šiuo metu svarbiausia Zikos virusinės infekcijos profilaktikos priemonės yra uodų populiacijos kontrolė paveiktose šalyse ir uodų įgėlimų prevencija, ypač nėščioms.
Informacija keliautojams, vykstantiems į teritorijas, kur plinta Zikos virusas:
Keliautojai, besilankantys šalyse, kuriose registruojamas vietinis Zikos viruso plitimas, turėtų būti informuoti apie besitęsiantį Zikos virusinės infekcijos protrūkį. Teritorijų ir šalių sąrašas, kuriose registruojamas vietinis Zikos virusinės infekcijos plitimas per pastaruosius du mėnesius yra nuolat atnaujinamas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklalapyje.
Moterims, susirgusioms Zikos virusine infekcija, rekomenduojama neplanuoti nėštumo 28 d. po ligos simptomų išnykimo. 28 d. reiktų atidėti nėštumo planavimą ir moterims, kurios grįžo iš teritorijos, kur plinta Zikos virusinė infekcija.
Nuolat atnaujinamą šalių, kuriose patvirtintas Zikos viruso vietinis plitimas per paskutinius du mėnesius, sąrašą rasite čia.
Šaltinis: ULAC