Nevirintame piene – erkinis encefalitas

Praėjusią savaitę Kauno visuomenės sveikatos centras gavo informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie du įtariamus, tarpusavyje susijusius, erkinio encefalito atvejus. Susirgo 63 m. ir 61 m. amžiaus vienos šeimos nariai iš Prienų rajono. Atliekant židinio epidemiologinį tyrimą nustatyta, kad erkės įsisiurbimo susirgusieji nepastebėjo, tačiau ūkyje, esančiame Prienų rajone, augina ožkas ir savo reikmėms vartoja ožkų nevirintą pieną ir pieno produktus.

 

Erkiniu encefalitu užsikrėsti galima ir per nevirintą pieną

Erkinis encefalitas (EE) – erkių perduodama, virusinė, centrinės nervų sistemos liga. Pagrindinis viruso rezervuaras – erkė ir jos maitintojai – smulkūs graužikai, paukščiai. Suaugusios erkės gali maitintis ir įvairių žinduolių, tame tarpe ir gyvūlių (ožkų, karvių) krauju. Žmogus erkiniu encefalito virusu užsikrečia dviem pagrindiniais keliais: įkandus erkei ir vartodamas žalią (nepasterizuotą) ožkos ar karvės pieną. Literatūros duomenimis dar 2003 m. Čekijojoje užregistruota daugiau kaip 600 užsikrėtusiųjų erkinio encefalito virusu žmonių, kurie gėrė nepasterizuotą galvijų arba ožkų pieną. Per dešimtmetį Slovakijoje šitaip erkiniu encefalitu užsikrėtė 27 proc. visų susirgusiųjų šia liga. Kaliningrado srityje erkiniu encefalitu alimentiniu keliu (per termiškai neapdorotą pieną) užsikrėtė net 78,6 proc. visų infekuotų erkiniu encefalitu žmonių.

Lietuvoje erkinio encefalito atvejai, kai užsikrečiama vartojant erkinio encefalito virusu infekuotą pieną ar jo produktus yra iki 13,7 proc. Ištirta, kad erkinio encefalito virusas išsilaiko piene ir pieno produktuose. Laikant užkrėstą pieną buitiniame šaldytuve, viruso kiekis per dvi savaites nepakinta, o grietinėje ir svieste virusas randamas ir po dviejų mėnesių. Tad erkinio encefalito sezono metu (kovo-lapkričio mėn.) vartojantys nepasterizuotą ožkų, karvių pieną rizikuoja užsikrėsti šia sunkia liga.

 

Erkinis encefalitas pažeidžia centrinę nervų sistemą

Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu, babezioze, erlichijoze ir kt.) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus sukėlėjais infekuotai erkei, tačiau tik erkiniu encefalitu galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą, virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Erkinio encefalito virusas yra atsparus rūgščiai terpei, piene ir jo produktuose išsilaiko iki 2 mėn. Su infekuoto gyvūno pienu virusas išsiskiria 7-10 parų. Virusas, sukeliantis erkinį encefalitą, atsparus karščiui – esant +50º C inaktyvuojasi per 20 min., esant +60º C – per 10 min., esant +100ºC – per 2 minutes. Tad tik tinkamai termiškai apdorotas pienas nekelia pavojaus sveikatai.

Inkubacinis erkinio encefalito periodas priklausomai nuo žmogaus jautrumo ir sukėlėjo virulentiškumo būna įvairus – nuo 7- 14 iki 2- 28 dienų po erkės įsisiurbimo. Daugumai pacientų, užkrėstų erkinio encefalito virusu, pirmieji ligos požymiai atsiranda po 1-2 savaičių. Simptomai panašūs į gripo – karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai. Po to dauguma žmonių kurį laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau, bet vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė. Viruso sukeliamam erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra. Persirgęs šia liga, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui. Tačiau trečdalis persirgusiųjų žmonių nevisiškai pasveiksta – vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt.

 

Patikimiausia apsauga – skiepai

Nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugos skiepai. Visuotininės vakcinacijos nuo EE efektyvumas didelio endemiškumo šalyje yra jau seniai įrodytas, kuomet 1982 m. Austrijoje, kurioje sergamumo EE rodiklis siekė 8,75 atv./ 100 tūkst. gyventojų, pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo EE. Šiuo metu, kai 80-90 proc. Austrijos gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų EE sumažėjo daugiau kaip 12 kartų. Latvijoje 1998 m. viename iš rizikos regionų buvo taikyta vakcinacijos programa vaikų amžiaus grupėms. 1999 m. vaikų sergamumas minėtame rizikos regione sumažėjo 4,7 karto. Lietuvoje kasmet įskiepijamas skirtingas EE vakcinos dozių skaičius, tačiau skiepijimo apimtys nėra pakankamos, kad turėtų įtakos EE epidemiologinei situacijai šalyje. Sergamumo mažėjimo tendencijų galima tikėtis tik paskiepijus ne mažiau kaip 75 proc. populiacijos.

Skiepijimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta, tačiau abiems atvejais pirminei imunizacijai reikalingos trys vakcinos dozės, įskiepytos atitinkamais intervalais, kurie nurodyti vakcinos preparato charakteristikų santraukoje. Įskiepijus 3 skiepų dozes: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3-5 metams.

Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius. Norintiesiems pasiskiepyti nuo EE rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

 

Šaltinis: kaunovsc.sam.lt

Palikite komentarą