Nutukimo priežastys ir būdai jį įveikti

Pasaulyje nutukusiųjų skaičius nuo 1980 metų padvigubėjo ir šiuo metu tai tampa vis reikšmingesne XXI amžiaus visuomenės sveikatos problema. Turinčių viršsvorį ir nutukusių žmonių skaičiaus didėjimą galima būtų sieti su besikeičiančiais mūsų mitybos įpročiais, nuolat mažėjančiu fiziniu aktyvumu, kurį lemia socioekonominiai pokyčiai.

Nutukimas kelia didžiulį pavojų mūsų sveikatai todėl, kad yra susijęs su daugeliu lėtinių ligų – II tipo cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, dislipidemija, kardiovaskulinėmis ligomis, artritu, miego apnėja ir net vėžiniais susirgimais. Paskaičiuota, jog didesnioji žmonijos dalis gyvena šalyse, kuriose dėl nutukimo ir jo sukeltų padarinių miršta daugiau žmonių, nei dėl maisto trūkumo ir bado.

 

Kas skatina nutukimo išsivystymą?

Lietuvoje apie pusė gyventojų turi antsvorio, o net penktadalis yra nutukę. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nutukimą apibūdina kaip būklę, kuomet kūno masės indeksas (KMI) viršija 30 kg/m². Tuo tarpu nuo 18,5 kg/m² iki 24,9 kg/m² KMI yra laikomas normaliu.

Nutukimas – tai polietiologinis susirgimas, kurio išsivystymą lemia daugybės faktorių visuma. Manoma, jog svarbiausi yra genetiniai, imuniniai, endokrininiai, mus veikiantys aplinkos veiksniai bei tam tikri psichologiniai ir neurologiniai elgesį lemiantys faktoriai. Monozigotinių dvynių tyrimai parodė, kad genetiniai veiksniai yra bene reikšmingiausi ir nulemia nuo 40 iki 70% nutukimo atvejų. Hormonai taip pat veikia mūsų apetitą ir suvartojamo maisto kiekį. Svarbiausias peptidinis hormonas, veikiantis riebalų metabolizmą bei sotumo ir alkio pojūčius, yra leptinas. Didėjantis leptino kiekis kraujyje sukelia sotumą bei reguliuoja angliavandenių ir riebalų apykaitą.

Genetinės mutacijos, sukeliančios leptino trūkumą arba jo receptorių nejautrumą smegenyse, gali būti viena iš nutukimo priežasčių. Anksčiau buvo manoma, kad papildomas leptino skyrimas galėtų padėti gydyti nutukimą. Deja, ši hipotezė nepasitvirtino, nes nemažai nutukusiųjų ir taip turi padidėjusią šio hormono koncentraciją kraujyje, o leptino receptoriai smegenyse laikui bėgant tampa jam rezistentiški. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar nutukimą lemia žmogaus elgesys, aplinkos faktoriai, genetiniai ar endokrininiai veiksniai, visais atvejais jo patogenezės esmė tokia pati – tai pusiausvyros tarp suvartojamų maisto medžiagų ir jų panaudojimo organizme sutrikimas.

 

Gydymo esmė – sveika gyvensena

Nutukimo gydymas susideda iš daugelio elementų: tai sveika mityba, tinkamas fizinis aktyvumas, elgesio terapija, medikamentinis gydymas bei bariatrinė chirurgija. Sėkmingam nutukimo gydymui reikalingas geras paciento ir gydytojo ryšys bei didelė paciento motyvacija ir pasiryžimas griežtai laikytis nustatyto režimo. Paprastai gydymas pradedamas sudarant mažo kaloringumo (800-1500 kcal/dieną) dietą ir paciento fizinio aktyvumo planą.

PSO pateikia keletą esminių rekomendacijų, kurios gali padėti sveikiau gyventi ir mažinti svorį:

• Sumažinti riebaus maisto ir saldumynų vartojimą;

• Daugiau vartoti vaisių ir daržovių, taip pat ankštinių augalų, pilno grūdo produktų ir riešutų;

• Padidinti fizinį aktyvumą – vaikams patariama sportuoti 60 min. per dieną, o suaugusiems – bent 150 min. per savaitę.

Yra ir medikamentinių nutukimo gydymo būdų. Paprastai vaistai skiriami pacientams, kurių KMI>30 kg/m² arba KMI>27 kg/m² ir pacientas turi gretutinių lėtinių ligų, sukeltų nutukimo (arterinė hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas, dislipidemija ar kt.). Nutukimą galima gydyti šiais medikamentais: Orlistat (tinkamas ilgalaikiam vartojimui), Phentermine (vartojamas tik 8-12 sav.), Lorcaserin ir kt. Jei taikant farmakoterapiją vienu vaistu 12 savaičių nestebima jokio efekto, reikėtų paskirti kitą vaistą arba padidinti vartojamo vaisto dozę.

 

Bariatrinė chirurgija – taikoma, kai kiti metodai nebeveiksmingi

Bariatrinė (nutukimo gydymo) chirurgija paprastai taikoma tik ekstremalaus nutukimo atvejais, kai kiti gydymo būdai yra neefektyvūs. Operacija rekomenduojama pacientams, kurių KMI>40 kg/m² arba tiems, kurių KMI>35 kg/m², tačiau jie papildomai turi gretutinių ligų, susijusių su nutukimu.

Yra naudojama keletas bariatrinių operacijų tipų:

• Viena jų – tai skrandžio apjuosimo reguliuojamu žiedu laparoskopinė operacija. Jos metu skrandis yra apjuosiamas paslankiu žiedu, kurį vėliau pagal poreikį galima reguliuoti, taip sumažinant skrandžio tūrį ir suvartojamo maisto kiekį. Nors dar visai neseniai ši operacija buvo viena dažniausiai atliekamų, dabar jos dažnai atsisakoma, nes žiedas yra svetimkūnis mūsų organizmui, todėl po operacijos dažnai nepavyksta išvengti komplikacijų, taip pat dažnas ir pakartotinių operacijų skaičius.

• Skrandžio išilginio vamzdelio (gastric sleeve) suformavimo operacijos metu iš skrandžio yra formuojamas rankovės pavidalo vamzdelis, o likusi skrandžio dalis pašalinama. Panaši yra ir kitos – skrandžio plikacijos – operacijos technika. Jos metu iš skrandžio taip pat suformuojamas vamzdelis, tačiau skrandžio dalis nepašalinama. Jo sienelės susiuvamos, o skrandžio sienelės raukšlė yra įsiuvama į skrandžio vidų. Taip yra sumažinamas skrandžio tūris, todėl pacientas suvalgo mažiau maisto ir greičiau pajunta sotumo jausmą.

• Skrandžio apylankos operacijos metu suformuojama plonųjų žarnų jungtis su nedidele iš skrandžio dalies suformuota kišene. Tokiu būdu apeinamas skrandis ir maistas į jį nebepatenka.

Šiuo metu visas bariatrines operacijas įmanoma atlikti laparoskopiškai, naudojant minimaliai invazyvią chirurginę techniką. Nors chirurginiai nutukimo gydymo būdai paprastai būna efektyvūs, svarbu įsidėmėti, kad vien operacijos sumažinti svoriui nepakaks. Norint gydyti didelio laipsnio nutukimą, operacinį gydymą privaloma derinti su sveika mityba, didesniu fiziniu aktyvumu bei gyvenimo būdo pokyčiais. Tik tokiu atveju pavyks palaikyti optimalų kūno svorį ir išvengti lėtinių gyvybei grėsmingų ligų.