Pasaulinė insulto diena. Insultas – lemtis, kurią galime pakeisti

Insultas – klastinga liga, jai ištikus kiekviena pradelsta minutė ligoniui gali būti lemtinga. 2006 metais  Pasaulio insulto organizacija paskelbė spalio 29 dieną insulto diena.  Nuo to laiko ši diena kasmet minima ir Lietuvoje. Pasaulinės insulto dienos tikslas – didinti visuomenės žinias apie galvos smegenų insulto rizikos veiksnius, pirmuosius simptomus, būtinybę juos pajutus nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos, bei gydymo galimybes.

 „Auksinė valanda“ išgelbėti gyvybę

Pasaulio sveikatos organizacija priskiria Lietuvą prie valstybių, pasižyminčių didele  gyventojų rizika sirgti ir mirti nuo insulto. Siekiant sumažinti mirtingumą ir ypač sergamumą insultu, būtina užtikrinti efektyvią pirminę insulto profilaktiką, kurioje vieną iš pagrindinių pozicijų užima visuomenės žinios apie insulto rizikos veiksnius, jų kontrolės būdus ir metodus, ir nuolatinis šių žinių atnaujinimas.

Siekiant sumažinti mirtingumą ir ypač sergamumą insultu, būtina užtikrinti efektyvią pirminę insulto profilaktiką, – teigė R. Šalaševičiūtė (alfa.lt nuotr.)

„LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. inicijuota ir 2014 m.  pradėta įgyvendinti  Integruotos sveikatos priežiūros strategija insulto  srityje jau duoda pirmuosius vaisius.  Sukurti šeši insulto gydymo  centrai. Pacientų, kuriems centruose taikytas auksiniu  standartu  laikomas patogenezinis išeminio insulto gydymas intravenine  trombolize,  skaičius tik per pirmąjį šių metų pusmetį viršijo visų 2013  m. tokiu būdu gydytų  ligonių skaičių.“ – spaudos konferencijoje teigė  Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Insulto integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto pirmininkė,  vyriausioji respublikos specialistė neurologijos klausimais prof. Daiva  Rastenytė džiaugiasi, kad pirmą kartą mūsų šalies sveikatos istorijoje,  insultui skiriamas itin aukštas susirūpinimo lygis.

„Galvos smegenų insultas yra viena pagrindinių mirties priežasčių  Lietuvoje. Pirmieji mūsų darbo rezultatai yra neblogi, tačiau ntegruota  sveikatos priežiūra – tai integracija nuo pirmo paciento, ar artimo jam  žmogaus, skambučio, iki ligoninės skubios pagalbos skyrių darbo. Svarbiausia – simptomų atpažinimas ir kreipimąsis į greitąją medicinos pagalbą. Būtent greitosios medicinos pagalbos darbuotojų susiorientavimas, tiksliniai klausimai, insulto atpažinimas, yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių „auksinę valandą“ – per valandą nuo insulto, bet kuriam galima išgelbėti gyvybę ir sumažinti žalos kiekį.“ – pasakojo prof. D. Rastenytė.

Insultas – tai nėra lemtis, kurios negalime įveikti, – prof. D. Jatužis (delfi.lt nuotr.)

Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Šiaurės šalių insulto draugijos valdybos pirmininkas prof. Dalius Jatužis taip pat pabrėžė greitos reakcijos ir pagalbos suteikimo svarbą.

„Insultą galime gydyti, tačiau būtina prielaida – žmonės turi patekti į tinkamą gydymo įstaigą per pirmas kelias valandas. Jei žmogus, kurį ištiko insultas, namuose praleis net penkias valandas, tada atstatyti smegenų darbą ir išgelbėti neuronų ląsteles tikimybė itin sumažėja. Tačiau mes turime ir sėkmės istorijų čia, Lietuvoje, ir tikrai sektinų pavyzdžių, tarkime Helsinkio sveikatos priežiūros specialistams pavyko sutrumpintą paciento patekimo į gydytojo rankas, tą vadinamą „auksinę valandą“, laiką iki 20 minučių. Taigi, dar tikrai turime kur judėti, ir ko siekti.“ – dalinosi prof. D. Jatužis.

Pasitikrinkite širdies ritmą

Prieširdžių virpėjimas – tai labiausiai paplitęs širdies ritmo sutrikimas. Dėl nereguliarios veiklos širdyje susidaro kraujo krešuliai, kurie gali nukeliauti į smegenis ir sukelti insultą. Esant prieširdžių virpėjimui insulto rizika padidėja net 5 kartus! Kas ketvirtas sergantis šia aritmija patiria insultą. Su prieširdžių virpėjimu susijęs smegenų insultas būna gerokai sunkesnis nei kiti insultai, neretai – lemtingas.

Esant prieširdžių virpėjimui insulto rizika padidėja net 5 kartus. (shutterstock.com nuotr.)

Statistiškai, žmonės, kuriems yra 50-60 metų turi 1,5 proc. insulto riziką esant prieširdžių virpėjimui, tie, kuriems yra 70-80 metų – 2,1 proc., o tarp žmonių, kuriems yra 80-90 metų – jau 23 proc. Tiems, kas nuo jaunystės turėjo aukštą spaudimą, sulaukus 60-70-metų ateina laikas mokėti už tai. Prieširdžių virpėjimas turi daug priežasčių. Galima jas suskirstyti į kardiologines (pvz. širdies vožtuvų ligos, sinusinio mazgo silpnumas, kardiomiopatijos, po širdies operacijų ir t.t.) ir nekardiologines (pvz. dėl plaučių, skydliaukės ligų, elektrolitų balanso sutrikimų, alkoholio ir kt.). Todėl šias priežastis gali turėti ir labai jauni žmonės. Prieširdžių virpėjimas gali būti ir nesusijęs su padidintu kraujo spaudimu. Šiuo metu labai intensyviai tyrinėjamos ir prieširdžių virpėjimo genetinės priežastys.

Spalio 29-ąją, Pasaulio insulto dieną,Vilniaus Centro poliklinikoje bus nemokamai tikrinama dėl prieširdžių virpėjimo. Patikrinimas bus atliekamas specialiu kraujospūdžio aparatu, kuriuo galima diagnozuoti prieširdžių virpėjimą. Matavimas trunka 3-4 minutes ramiai sėdint. Jokio išankstinio pasiruošimo nereikia.

Labai svarbu žinoti pirmuosius insulto požymius:

• staigus vienos kūno pusės nusilpimas arba nutirpimas,

• staigus regos sutrikimas, ypač viena akimi,

• netikėtas kalbos, pusiausvyros sutrikimas,

• stiprus, pirmą kartą gyvenime toks atsiradęs galvos skausmas.

Pastebėjus, pajutus bent vieną šių simptomų, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.