Pasaulinė kovos su vėžiu diena (Ar dalyvavote prevencinėje programoje?)

Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacija ją skelbia kasmet vasario 4 dieną.  Šiais metais Pasaulinė vėžio diena pasitinkama su šūkiu „Vėžys ne stipresnis už mus!“, kuris kviečia rinktis sveikesnį gyvenimo būdą; pasirūpinti ankstyva vėžio diagnostika; suteikti galimybes gydytis; didinti žmonių informuotumą ir gyvenimo kokybę.

 

Kodėl susergama vėžiu?

Vėžinėms ligoms būdingas nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Vėžį sukelia DNR (genetinės medžiagos) pažeidimai, veikiantys ląstelių augimo reguliavimą.

Vėžiu susergama, kai ląstelės ima elgtis „nenormaliai“ ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Visi kūno organai sudaryti iš ląstelių, kurios dauginasi tik tada, kai to reikia. Šis vyksmas palaiko gerą mūsų organizmo būklę. Jei ląstelės ima daugintis nenormaliai, susidaro perteklinė audinio masė. Šis perteklinis audinys, vadinamas naviku, gali būti gerybinis arba piktybinis.

Nors ir neturite jokių problemų, reikėtų reguliariai tikrintis sveikatą. Turėtumėte žinoti, kad su vėžiu gali būti susiję tokie simptomai: pakitimai žarnyno ar šlapimo pūslės veikloje, neįprastas kraujavimas arba išskyros, neužgyjanti žaizda, sustorėjimas ar gumbelis krūtyje ar kitoje kūno vietoje, nevirškinimas ar sunkumai ryjant, pokyčiai karpose ar apgamuose, įkyrus kosulys ar užkimimas. Žinoma, šie simptomai nebūtinai rodo vėžį; jie gali atsirasti dėl mažiau pavojingų susirgimų. Tik gydytojas gali nustatyti diagnozę, todėl, vos pastebėję minėtus pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Nelaukite, kol pajusite skausmą – ankstyvas vėžys paprastai nesukelia skausmo.
Nors vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, bet jau tikrai žinoma, kad vėžys nėra užkrečiama liga, t.y. kontaktas su sergančiu asmeniu visiškai nėra pavojingas. Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių veiksnių – aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo.

 

Kas didina riziką susirgti vėžiu?

Riziką susirgti vėžiu didina senėjimas, rūkymas, netinkama mityba, antsvoris, saulės spinduliai, alkoholis, jonizuojančioji spinduliuotė, chemikalai ir   kitos kenksmingos medžiagos, kai kurie hormonai, paveldimumas.

Daugelio šių rizikos veiksnių galima išvengti. Kai kurie (pvz., paveldimumas) yra neišvengiami, tačiau svarbu įsisąmoninti, kad patartina itin saugotis kitų rizikos veiksnių ir reguliariai tikrintis, nes jei ima vystytis vėžys, labai svarbu jį kuo anksčiau diagnozuoti.

Specialistai nuolat ragina gyventojus pasinaudoti galimybe nemokamai pasitikrinti sveikatą ir kuo anksčiau užkirsti kelią ligai.  Kviečiame kreiptis į savo šeimos gydytoją ir dalyvauti prevencinėse programose:

  • Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai.  Vieną kartą per dvejus metus jums atliks kraujo tyrimą ir nustatys prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Nustačius padidėjusį PSA kiekį, jus nusiųs konsultuotis pas urologą ir atliks priešinės liaukos biopsijos tyrimą, kuriuo patvirtins arba paneigs ligos diagnozę.
  • Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Vieną kartą per trejus metus jums atliks citologinio tepinėlio tyrimą. Tik anksti nustačius nejaučiamus pakitimus galima išvengti ligos, pasveikti. Esant reikalui, atliks biopsiją, kurios rezultatai patvirtins arba paneigs ligos diagnozę.
  • Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Vieną kartą per dvejus metus jums atliks paprastą ir saugų mamografinį tyrimą (rentgenu), leidžiantį tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Jei mamografinio tyrimo rezultatas patologinis, jus nusiųs pas specialistą konsultacijos – diagnozei patikslinti ir gydyti.
  • Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Skirta asmenų nuo 50 iki 74 metų amžiaus storosios žarnos vėžio prevencijai. Vieną kartą per dvejus metus jums atliks imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą (iFOBT). Jei reikia, jus nusiųs pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją. Diagnozei patikslinti bus paimta biopsija, taikant intraveninę nejautrą.

 

 

 

Šaltinis: SAM

Komentarų nėra