Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, siekdama priminti visuomenei apie pasaulio maisto problemas, stiprinti žmonių solidarumą kovojant su nepakankama mityba, skurdu ir badu pasaulyje bei plėsti žemės ūkį, nuo 1981 m. kiekvienais metais spalio 16 dieną mini Pasaulinę maisto dieną.
75 proc. skurstančiųjų ir nepakankamai besimaitinančiųjų gyvena kaimo vietovėse
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje dėl maisto stygiaus kenčia per milijardą žmonių, didžioji jų dalis – vaikai. Kai vieni žmonės badauja, kiti kenčia nuo persivalgymo, nutukimo ir jo sukeliamų ligų. Todėl minint Pasaulinę maisto dieną rengiamos nemokamo maitinimo, paramos akcijos, visuomenė plačiau informuojama apie skurdžiai gyvenančius žmones, kuriuos būtų galima paremti.
2015 m. Pasaulio maisto dienos tema – „Socialinė apsauga ir žemės ūkis: mažinkime skurdą kaime“. Šiais metais ši tema buvo pasirinkta siekiant išryškinti socialinės apsaugos svarbą mažinant skurdą kaime ir didinant maisto prieinamumą ir galimybę nusipirkti maisto. Prastos gyvenimo sąlygos, nepriteklius, o tuo pačiu nepakankama ir netinkama mityba turi įtakos įvairių ligų atsiradimui.
Socialinė apsauga gali būti apibrėžiama kaip įvairių sprendimų visuma, pavyzdžiui, darbo galimybės, maisto teikimas, pinigai ir kitos priemonės, skirtos remti pažeidžiamas gyventojų grupes siekiant mažinti skurdą ir badą.
Socialinė apsauga, kaip politikos, įvairių programų ir intervencinių priemonių visuma, siekia apsaugoti neturtingus ir netinkamą maistą vartojančius žmones. Ji remiasi įvairiomis programomis, pagal kurias teikiama finansinė parama neturtingoms, pažeidžiamoms žmonių grupėms, siekiant padidinti jų pajamas, gebėjimus ir teises.
Viena iš socialinės paramos formų yra nemokamo maitinimo mokyklose organizavimas. Ugdymo įstaigose reguliariai skiriant maitinimą, gerėja mokyklas lankančių vaikų maitinimasis, vaikai gauna visavertiškesnį, sveikatai palankesnį maistą. Ugdymo įstaigos skatinamos maisto produktus įsigyti iš vietos ūkininkų ir taip juos palaikyti. Socialinė apsauga yra labai svarbi, kadangi ji ne tik apsaugo žmones nuo bado, bet ir skatina maisto produktų gamybą, suteikia ūkininkams didesnį pajamų stabilumą, taip mažindama maisto nepakankamumą ir skurdą.
Daugiau kaip 75 proc. skurstančiųjų ir nepakankamai besimaitinančiųjų gyvena kaimo vietovėse. Žemės ūkis yra svarbus jų pragyvenimo šaltinis, todėl siekiant užtikrinti maisto saugą, tvarią plėtrą, jiems būtina socialinė parama. Be to, dauguma šeimos ūkių ir žemės ūkio darbuotojų susiduria su įvairiais sunkumais, pavyzdžiui, ribotomis galimybėmis įsigyti produktyvių žemės ūkio priemonių ar paslaugų. Socialinės apsaugos nebuvimas įvykus stichinėms nelaimėms gali dar labiau padidinti jų pažeidžiamumą, pakenkti ateities pajamoms bei gamybos pajėgumams. Socialinės apsaugos programos gali padidinti ūkių pajamas, derlių ir gyvulininkystės produktyvumą. Jos yra efektyvesnės, kai remia papildomas intervencijas, pavyzdžiui, parama dirvožemio gerinimui, vandentiekio tvarkymui, ekonominių ryšių plėtrai.
Daugelio šalių geroji patirtis rodo, kad socialinės apsaugos programos padeda neturtingiesiems ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms susidoroti su skurdu ir maisto nepritekliumi, todėl skatintina toliau tęsti šias programas. Socialinės apsaugos programos turi ypač didelės reikšmės besivystančiose šalyse, kuriose suteikus paramą būtų pagerinta vietos ekonomika, padidinta socialinė gerovė ir bendruomenių apsauga.
Šaltinis: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija
