Pasaulinė tendencija: hipertenzija serga vis jaunesni. Ką daryti?

Paskutiniai Sveikatos ministerijos duomenys atskleidžia, kad per pastaruosius penkerius metus sergančiųjų su kraujospūdžiu susijusiomis ligomis skaičius nuolat augo. Šiandien skaičiuojama, kad daugiau nei 20 proc. šalies gyventojų susiduria su kraujospūdžio problemomis. Hipertenzija – tai didelė visuomenės sveikatos bėda, lemianti daugybę kitų rimtų susirgimų ir pasireiškianti vis jaunesniame amžiuje. Tad kas yra didžiausioje kraujospūdžio ligų rizikoje ir kaip to išvengti?

 

Nuolatinis stresas – pagrindinė kraujospūdžio ligų priežastis

„Žinoma, vyresnio amžiaus žmonės su kraujospūdžio problemomis susiduria dažniau, tačiau sergančiųjų hipertenzija amžius jaunėja. Šiandien pastebime, kad vis jaunesni žmonės pradeda skųstis padidėjusiu kraujospūdžiu. Galima daryti prielaidą, kad tai susiję su šiandienos gyvenimo būdu: greitu tempu, nuolatiniu stresu, dideliu darbo, mokslų krūviu. Dėl emocinio streso, nerimo pagrindinis mūsų kompiuteris – smegenys – nustoja tinkamai veikti ir reguliuoti tokius organizmo rodiklius kaip kraujospūdis“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Robertas Skalskis.

Pasak R. Skalskio, kraujo spaudimas kyla streso metu – tai visiškai normalu. Vis dėlto kai stresas patiriamas nuolat, organizmas prie to pripranta, „galvoja“, kad tai normalu, tarsi užfiksuoja tokią būseną ir nuolat palaiko aukštesnį nei normalus kraujo spaudimą. Būtent dėl to yra itin svarbu stengtis mažinti patiriamo streso kiekį ir reguliuoti savo bendrą savijautą.

 

Prevencija – skirtingų priemonių derinys

„Nuolat stengiamės diegti sveiką gyvenseną, skatinti žmones būti aktyviais, maitintis sveikai, tačiau kol nesulėtinsime gyvenimo ritmo, tol vien sveika gyvensena nepadės. Norint išvengti širdies kraujagyslių ligų svarbu derinti ne vieną priemonę: sveikatingumą, gyvenimo būdo tempo normalizavimą bei nuolatinę savo sveikatos priežiūrą“, – teigia R. Skalskis.

Pasak R. Skalskio, jaunam žmogui normalus kraujospūdis yra 120/80, jis gali svyruoti dešimčia dalių aukštyn ar žemyn. Tuo tarpu vyresniems žmonėms svarbu, kad kraujo spaudimas neviršytų 130/80 ribos. Jei svyravimai yra didesni – tai ženklas kreiptis į medikus.

„Be to, apie padidėjusį kraujospūdį gali informuoti ir mūsų savijautos pakitimai. Galvos ar širdies skausmai, nuolat jaučiamas nuovargis, nemiga, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, rėgėjimo sutrikimai – visa tai ar bent vienas šių faktorių turėtų paskatinti kiekvieną dažniau matuotis kraujospūdį ir apsilankyti pas medikus bendrai apžiūrai. Reikia suprasti, kad didesnis nei normalus kraujo spaudimas nebūtinai reiškia sunkias ligas, mat kartais pakanka sumažinti suvartojamos druskos kiekį, sunormalizuoti fizinį aktyvumą ir kraujospūdis grįžta į normalią būseną. Vis dėlto svarbiausia yra laiku pastebėti pakitusį kraujospūdį ir rasti to priežastį“, – sako R. Skalskis.

 

Kaip tinkamai pasimatuoti kraujospūdį?

Padidėjusį kraujospūdį pastebėti ne visada lengva ir būtent dėl to rekomenduojama reguliariai jį matuotis. Deja, ne kiekvienas moka tai daryti tinkamai.

„Šiandienos technologijos leidžia gana tiksliai kraujospūdį matuoti ir savarankiškai, namuose turint tam skirtą aparatą. Tuo tarpu šiuolaikiniai elektroniniai kraujospūdžio matuokliai veikia labiau žmogaus naudai: gali iš karto kraujospūdį matuoti tris ar keturis kartus ir pateikti vidurkį, matuodamas žmogus neatlieka jokio fizinio veiksmo, todėl tai nedaro įtakos širdies darbui ir savaime – kraujo spaudimui“, – pasakoja „Microlife“ atstovė Lietuvoje Erika Vitkauskienė.

Pasak E. Vitkauskienės, norint kuo tiksliau išmatuoti kraujospūdį rekomenduojama prieš tai darant pabūti ramioje būsenoje, pagulėti, atsipalaiduoti taip atsiribojant nuo bet kokio fizinio ar emocinio krūvio. Vienas geriausių laikų matuotis kraujo spaudimą – ryte ir vakare.

 

Matuotis spaudimą reikėtų porą kartų per dieną

Dažnam kyla klausimas – kaip dažnai vertėtų matuotis kraujospūdį, kad pavyktų laiku pastebėti jo pokyčius ir spręsti atsiradusius sveikatos sutrikimus. Tiems, kas jau yra susidūręs su kraujospūdžio problemomis, rekomenduojama kraujo spaudimą tikrinti du-tris kartus per dieną.

„Kai pacientai išgirsta, kad kraujospūdį vertėtų matuotis bent du kartus per dieną, dažnas sako, kad neturi tam laiko. Pasimatuoti kraujo spaudimą užtrunka vos porą minučių – tai įpročio reikalas, pripratus tampantis natūraliu kasdieniu ritualu. Matuotis reikėtų ryte ir vakare, stengtis tai kasdien daryti tuo pačiu metu, nes bioritmai keičiasi paros bėgyje“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Robertas Skalskis.

Pasak mediko, neturėjusiems problemų su kraujospūdžiu, jį matuotis rekomenduojama atsiradus sveikatos sutrikimams: galvos skausmams, nemigai, nuovargiui ir t.t.. Dažnai pasitaiko, kad tokius simptomus pajutę žmonės neturi kraujospūdžio matuoklio namie, nes iki šiol jo neprireikė, ir nueina pasimatuoti spaudimą į vaistinę. Tai nėra gera praktika, nes kraujospūdžio matavimas vaistinėse tikrai neatskleidžia tikrojo kraujo spaudimo: tai paprastai atliekama nesilaikant jokių taisyklių, atėjus nepasėdima siekiant nusiraminti, dažnai nenusirengiama, matuojama per storesnius rūbus, neretai matavimo metu kalbama.

 

 

Pranešimas spaudai

 

Palikite komentarą