Pasiutligė: kada būtina pasiskiepyti?

Pasiutligė – tai ūmi virusinė liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą, o pasireiškus klinikiniams simptomams visuomet yra mirtina dėl nesustabdomai progresuojančio smegenų pažeidimo.

Pasiutligė yra paplitusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, o jos atvejų pasitaiko daugiau nei 150 šalių. Kasmet pasaulyje nuo pasiutligės miršta tūkstančiai žmonių, tačiau 95% visų mirčių registruojamos Afrikoje bei Azijoje. Daugiausiai pasiutlige sergama skurdžiose, pažeidžiamose populiacijose, kur mirties priežastis retai nustatoma, o pasiutligės prevencija netaikoma.

Rizika užsikrėsti pasiutlige pasaulyje, PSO 2013 m. (who.int nuotr.)

Rizika užsikrėsti pasiutlige pasaulyje, PSO 2013 m. (who.int nuotr.)

Lietuva priklauso mažos rizikos šalims, o daugiausiai nuo pasiutusių gyvūnų (dažniausiai šunų) nukentėjusiųjų registruojama Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje laukiniai gyvūnai nuo pasiutligės pradėti vakcinuoti nuo 2006-ųjų, tad ligos atvejų kasmet mažėja, o 2014 metais Lietuvoje pasiutligės atvejų gyvūnų tarpe visai neregistruota. Mirčių nuo pasiutligės mūsų šalyje pastaraisiais metais nenustatoma, o paskutinis toks atvejis Lietuvoje buvo registruotas 2007, kai nuo šios ligos mirė 42 metų vyras, kuriam keliaujant po Indiją įkando nežinomas šuo.

Žmonių užsikrėtimo pasiutlige atvejai Europoje, 2012-2015 m.

Žmonių užsikrėtimo pasiutlige atvejai Europoje, 2012-2015 m.

Kas sukelia pasiutligę ir kaip ja užsikrečiama?

Pasiutligės sukėlėjas yra RNR turintis virusas. Pasiutligės virusai aplinkoje yra labai neatsparūs, todėl liga galima užsikrėsti tik tada, kai pasiutlige sergančio gyvūno seilės patenka tiesiogiai į žaizdą per pažeistą odą ar gleivines. Pasiutligės virusas labai jautrus išdžiūvimui, aukštai temperatūrai, įvairioms dezinfekcinėms medžiagoms, tad viruso plitimas per išorinės aplinkos daiktus praktiškai neįmanomas.

Nors šunų įkandimai yra dažniausiai pasitaikanti užsikrėtimo pasiutlige priežastis, ligą gali sukelti ir kiti gyvūnai – šikšnosparniai, lapės, meškėnai, šakalai ir kt. Pasiutlige užsikrėsti gali bet kokio amžiaus žmonės, tačiau vaikai dėl savo žaismingos ir smalsios prigimties, neapdairiai žaidžia su šunimis ir nukenčia ypač dažnai.

 

Kokiais klinikiniais simptomais pasireiškia pasiutligė?

Pasiutligės inkubacinis periodas vidutiniškai trunka nuo 20 iki 90 dienų. Užfiksuoti tik pavieniai atvejai, kai inkubacinis periodas užtruko 7 ar net 19 metų. Inkubacinis periodas paprastai būna trumpesnis (iki 50 dienų), jei pasiutusio gyvūno įkandimas yra galvos ar kaklo srityje, taip pat didelių ir gilių žaizdų atvejais. Inkubaciniu laikotarpiu pasiutligės virusas yra atskirtas nuo imuninės sistemos, todėl antikūnai kraujyje nesusidaro.

Praėjus inkubaciniam laikotarpiui ir virusui patekus į centrinę nervų sistemą pasireiškia įvairūs prodrominio periodo simptomai – galvos skausmai, anoreksija, pykinimas, viduriavimas, sujaudinimas, nemiga, neįprastas elgesys, karščiavimas bei niežulys įkandimo srityje. Prodromas vidutiniškai trunka nuo 2 iki 10 dienų.

Po prodrominio laikotarpio prasideda ūmių neurologinių simptomų periodas, trunkantis 2-7 dienas. Yra išskiriamos kelios pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu pasitaiko dažniau (klasikinė forma) ir pasireiškia tipiniais simptomais: vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Neretai pacientams pasireiškia židininiai ar generalizuoti traukuliai. Tuo tarpu paralyžinei pasiutligės formai yra būdingas nuolat progresuojantis raumenų silpnumas, be ryškių centrinės nervų sistemos pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas maždaug po savaitės pereina į komą ir baigiasi mirtimi.

 

Ar pasiutligė išgydoma?

Iki šiol nėra žinomo veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant mokslininkų pastangų kuriant naujus medikamentus, kol kas sergančiųjų klinikinių simptomų stadijoje išgydyti nepavyksta. Vienintelė efektyvi apsisaugojimo priemonė yra prieš- ir poekspozicinė pasiutligės profilaktika.

 

Svarbiausi faktai apie pasiutligę, PSO 2015. (who.int nuotr.)

Svarbiausi faktai apie pasiutligę, PSO 2015. (who.int nuotr.)

Kokių priemonių reikia imtis, norint apsisaugoti nuo pasiutligės?

Apsisaugojimo nuo pasiutligės priemonės skirstomos į specifines ir nespecifines. Nespecifinėms profilaktikos priemonėms priskiriame įvairius būdus, kurie padeda sumažinti pasiutligės viruso cirkuliavimo gamtoje intensyvumą. Siekiama ir kuo labiau sumažinti pasiutlige užsikrėtusių gyvūnų kontaktą su žmonėmis – tiesiogiai ar per kitus gyvūnus. Taip pat, įkandus potencialiai pasiutlige sergančiam gyvūnui, nepaprastai svarbus ir pirminis žaizdos sutvarkymas. Žaizdą po įkandimo rekomenduojama kruopščiai išplauti ir dezinfekuoti – visgi šios priemonės nuo užsikrėtimo pasiutlige neapsaugo.

 

Kada yra būtinas pasiutligės vakcinos įskiepijimas?

Pasiutligė – tai vakcinomis valdoma liga, o šunų vakcinacija, manoma, yra ekonomiškai efektyviausias būdas žmones apsaugoti nuo pasiutligės.

Vakcinos žmonėms gali būti taikomos ir prieš, ir po nežinomo ar pasiutlige sergančio gyvūno įkandimo. Priešekspozicinė profilaktika rekomenduojama visiems žmonėms, kurie turi padidintą riziką susidurti su pasiutlige sergančiais gyvūnais – tai keliautojai, daug laiko praleidžiantys gamtoje ir atokiose kaimo vietovėse, veterinarai, taip pat keliaujantys į endemines pasiutligės zonas, ypač tuomet, kai žinoma, jog sanitarinės sąlygos šalyje blogos, o poekspozicinės pasiutligės profilaktikos galima negauti laiku. Priešekspozicinė profilaktika rekomenduojama ir laboratorijų darbuotojams, atliekantiems pasiutligės virusų tyrimus. Profilaktinę vakcinaciją sudaro 3 vakcinos dozės, skiepijamos 0, 7 ir 21 (ar 28) dieną į raumenis.

Poekspozicinė pasiutligės profilaktika taikoma įkandus nežinomam ar pasiutusiam gyvūnui. Kasmet pasaulyje po gyvūnų įkandimų paskiepijama daugiau nei 15 milijonų žmonių. Poekspozicinę pasiutligės profilaktiką sudaro pasyvi imunizacija imunoglobulinu bei aktyvi imunizacija vakcina, kuri turi būti įskiepijama 0, 3, 7, 14 ir 28 dieną po įkandimo ar kitokio sužalojimo.

Palikite komentarą