A, B ar C – lietuviai ne tik neskiria hepatito rūšių, bet ir tirtis nenori

Kasmet liepos 28 –ąją, Pasaulinę hepatito dieną, specialistai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šią klastingą ir labai pavojingą ligą, jos prevenciją bei profilaktiką. Juo labiau, kad užsikrėsti hepatitu, to net neįtariant, galima ir atostogų ar kelionių po egzotinius kraštus metu.

Lietuviai neskiria hepatito rūšių

Statistikos duomenimis, pasaulyje apytikriai vienas iš dvylikos žmonių (apie 500 mln.) serga lėtiniu hepatitu B arba C. Vien nuo lėtinio hepatito C sukeltų komplikacijų kasmet miršta 0,5 mln. žmonių. Ši liga pastaruoju metu yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, diagnozuojamų hepatito atvejų Lietuvoje mažėja: per penkis šių metų mėnesius vieno ar kito tipo hepatitas buvo diagnozuotas 43 asmenims. Pernai per tą patį laikotarpį užfiksuoti 66 ligos atvejai. Tačiau specialistai savo ruožtu perspėja, kad statistikoje atsispindintys skaičiai nebūtinai atitinka realybę. Ši klastinga liga dažnai nediagnozuojama laiku, ignoruojama, o pagal simptomus dažnai painiojama su kitomis ligomis.

Apklausos duomenimis, pusė gyventojų nurodė, kad hepatitu A galima užsikrėsti per kraują, tačiau pagrindinis hepatito A viruso plitimo būdas yra per užkrėstą maistą, vandenį, nešvarias rankas.  Du trečdaliai respondentų žinojo, kad hepatito B virusu galima užsikrėsti per kraują bei ketvirtadalis žinojo, kad galima užsikrėsti per lytinius santykius. Jaunimo (15-29 metų) amžiaus grupės informuotumas pastaruoju klausimu geresnis nei vyresniųjų.

Du trečdaliai respondentų teisingai nurodė, kad virusiniu hepatitu C galima užsikrėsti per kraują, o vienas trečdalis – iš viso nežinojo, kaip plinta hepatitas C.  Daugiau kaip pusė (57 proc.) gyventojų pažymėjo, kad hepatitu B ir C galima užsikrėsti grožio salone.

Pavojingiausias – hepatitas C

Lėtinis hepatitas C ilgus metus gali ardyti žmogaus kepenis nepastebimai, be jokių akivaizdesnių simptomų. Net 80 proc. sergančiųjų šia liga apie tai nenutuokia ir neįtaria. Tuo tarpu dalis ūminio hepatito A ar B atvejų gali būti nesunkiai supainiojami su kitomis ligomis, mat pirmieji požymiai nespecifiniai

Šiuo etapu ligai diagnozuoti būtini tikslingi kraujo tyrimai – kepenų fermentai, hepatitų žymenis, pilvo organų echoskopija. Kai jau išryškėja specifiniai hepatitui būdingi nemalonūs ir skausmingi požymiai, tai reiškia, kad liga padarė rimtą žalą organizmui ir smarkiai padidėja rizika susirgti lėtine hepatito forma. „Kai pradeda ryškėti gelta, atsiranda tamsus ir putotas šlapimas ar pakinta ekskrementų spalva – tai jau labai rimti signalai, kad sergama kepenis pažeidžiančia liga – hepatitu“, – pažymėjo gydytoja Raimonda Lukminė.

Anot jos, žmonės paprastai būna girdėję apie hepatitą, tačiau vis dar per mažai žino apie jo rūšis, skirtumus, užsikrėtimo būdus, simptomus, o drauge ir profilaktiką.

Vienintelis apsisaugojimo būdas – skiepai

Tinkamiausia prevencijos ir profilaktikos priemonė nuo hepatito A ir B – skiepai. Pasak gydytojos R.Lukminės, „įvertinus riziką susirgti hepatitu B ir ligos pasekmes bei paplitimą, pasaulyje hepatito B vakcina buvo įtraukta į privalomųjų skiepų kalendorių ir ja vakcinuojami naujagimiai pirmąją savo gyvenimo parą. Nuo šių hepatito tipų rekomenduojama skiepytis ir žmonėms, keliaujantiems į tolimesnius egzotinius kraštus, ypač Aziją, Afriką, Pietų Ameriką“.

Deja, bet nuo hepatito C skiepų dar nėra. Tačiau šiai kepenų cirozę, o kartais ir kepenų vėžį sukeliančiai ligai gydyti atrasti nauji vaistai, tiesiogiai veikiantys hepatito C virusą ir padedantys pasveikti daliai anksti diagnozuotų pacientų.

Šaltinis: BNS, ULAC

 

Komentarų nėra