Personalizuota medicina – pirmieji žingsniai jau žengti (video)

Personalizuota (kitaip asmeniniams poreikiams pritaikyta) medicina nėra naujiena. Visą laiką prieš skirdami gydymą, gydytojai atkreipdavo dėmesį ne tik į pagrindinę ligą, bet ir į tokias paciento savybes, kaip antai lytį, amžių, gyvybiškai svarbių organų būklę. Karaliai, norėdami užtikrinti geriausią gydymą, turėjo asmeninius gydytojus. Vis dėlto, sunegalavus ir keturiolikmetis paauglys, ir aštuoniasdešimtmetė senutė griebiasi tų pačių vaistų.  Ar tikrai tie patys gydymo metodai tinka tokiems skirtingiems organizmams? Atsakymas – ne.

 

(Kompanijos „AstraZeneca“ pristatomas personalizuotos medicinos modelis)

 

Unikalaus gydymo poreikis

Farmacininkai preparatus vis dar kuriastatistiniam gyventojui, nepaisydami to, kad daugelis iš mūsų gerokai nukrypstame nuo mokslininkų apibrėžtų „vidutinio“ organizmo normų. Pavyzdžiui, antidepresantai yra veiksmingi tik 62% juos vartojančiųjų pacientų, o tarp besigydančių vėžį žmonių, preparatų neveiksmingumo lygis išauga iki 75%. Štai čia išryškėja ir kitos, su šia statistika susijusios problemos – gydymo metu neretai ne tik, kad nepasiekiamas norimas rezultatas, tačiau atsiranda pašaliniai negalavimai: komplikacijos, „atkritimai“, kitų (sveikų) organų funkcijų sutrikimai… Kartais, kol pakyla iš ligos patalo, pacientas turi ištverti begalę ne visada veiksmingų procedūrų bei suvartoti neįtikėtiną kiekį vaistų. Tai verčia jį pasijusti greičiau „bandomuoju triušiu“, nei medicinos profesionalų rankose atsidūrusiu žmogumi.

Mokslo pažangai į priekį šuoliuojant jau ne septynmyliais, o šimtamyliais žingsniais, atsirado ir kitokios – efektyvesnės medicinos poreikis. Taip prieš dešimtmetį ėmė formuotis personalizuotos medicinos užuomazgos, kurios nors sunkiai, tačiau vis atkakliau skinasi kelią į kasdienį žmonių gyvenimą.

 

(IBM superkompiuterio Vatsono įtraukimas į onkologinių ligų diagnostika – vienas pirmųjų žingsnių personalizuotos medicinos kelyje)

 

Didžiausia pažanga – onkologijos srityje

Personalizuota medicina (ang. personalized medicine) – tai gyvo organizmo sveikatos priežiūros metodas, kai molekulinių tyrimų pagalba yra nustatomi individualių genų, gaminamų baltymų bei receptorių pokyčiai. Šie duomenys padeda išsiaiškinti tikslią diagnozę, parinkti gydymą be šalutinio poveikio, sekti ligos eigą ir netgi sukurti naujus preparatus, idealiai tinkančius konkrečiam pacientui. Nuo tradicinės medicinos ji skiriasi tuo, kad ligos stadija nustatoma molekuliniame lygmenyje, o ne jau sužinojus patologinio tyrimo rezultatus.

Per pastarąjį šimtmetį gydytojai sukūrė ir ištobulino daugelį įvairių laboratorinės, patologinės ir radiologinės diagnostikos metodų, kad geriau pažintų kiekvieną pacientą, tiksliau parinktų tinkamą jam gydymą ir galėtų stebėti šalutinį jo poveikį. Kasdienėje gydytojo praktikoje galima rasti daugybę tradicinės PM pavyzdžių. Tačiau dabar matyti, kaip jos vietą užima molekulinė PM, kada biocheminiais ir mikrobiologiniais tyrimais galima nustatyti tikslią diagnozę, sudaryti prognozę, parinkti gydymą, sekti ligos eigą ir galbūt netgi sukurti naujus preparatus, idealiai pritaikytus konkrečiam pacientui. Ši PM rūšis nuo savo pirmtakės skiriasi tuo, kad ligos stadija nustatoma molekuliniame lygmenyje, o ne remiantis patologinio tyrimo rezultatais. Visa tai yra įmanoma dėl laimėjimų biologijos, chemijos, genetikos srityje ir technikos pažangos.

Kol kas plačiausiai molekuliniai tyrimai yra taikomi onkologijoje. Jau įrodyta, kad daugelio vaistų veiksmingumas arba šalutinis poveikis priklauso nuo organizmo turimų receptorių ir gaminamų baltymų. Vienas pavyzdžių yra Herceptin. Šis preparatas itin veiksmingai veikia krūtų navikus, gaminančius augimo faktoriaus receptorių HER2 perteklių. Taip pat nustatyta, kad atsakas į hormonų terapiją yra geresnis, jeigu krūties naviko audinyje yra estrogenų ir progestino receptorių. Tačiau neseniai buvo atrasta, kad tamoksifenas, jau aktyvus hormonų preparatas, turi būti metabolizuojamas į aktyvesnę formą fermento CYP2D6, kuris užtikrina didžiausią poveikį. Nustačius šio fermento nepakankamumą ir naviko jaurumą estrogenams ir progestinui, galima vietoje tamoksifeno skirti jau jo aktyvios formos endoksifeno. Remiantis molekulinių tyrimų rezultatais, gydymas parenkamas ir sergantiems onkologinėmis virškinamojo trakto, kraujo ligomis. Be to, jie jau po truputį skina sau kelią į kardiologiją, psichiatriją, infekcines ligas.

Taigi netolimoje ateityje rutininio kraujo tyrimo metu bus įmanoma nustatyti 3000 genų ir 140 000 pavienių nukleotidų. Vienu kartu viename kraujo ar biopsinės medžiagos mėginyje jau dabar galima nustatyti 100–1000 baltymų. Tokiu būdu laboratorinės diagnostikos specialistai labiau dalyvaus paciento gydyme, tačiau naujovės pareikalaus gilesnių daugelio sričių žinių.

 

(Apie biomarkerių veikimą, arba, paprasčiau kalbant: jei atlikus kraujo tyrimą su tam tikrais biomarkeriais gaunamas teigiamas rezultatas, planuojamą gydymą galima skirti. Jeigu rezultatas neigiamas, gydymas neturi prasmės.)

 

Kas tie biomarkeriai?

Į personalizuotos medicinos praktiką įeina ne tik atitinkamų vaistų pritaikymas, tačiau ir įvairūs diagnostiniai metodai. Vienas svarbiausių – biologiniai žymekliai arba biomarkeriai (ang. biomarkers). Tai biologiniai indikatoriai, kurie fiksuoja informaciją apie žmogaus sveikatą. Signalą apie ligą, jie gali atsiųsti dar prieš tai, kai asmuo pajunta pirmuosius simptomus. Biomarkeriai nuolat matuoja kraujospūdį, renka duomenis apie kepenų būklę ir cukraus kiekį kraujyje. Tačiau iki neabejotinai tikslaus personalizuoto pacientų išgydymo metodo sukūrimo, molekulinės biologijos specialistams dar reikia surasti ir genų, šlapimo, kraujo bei kitų audinių indikatorius.

Prie šių tikslų dirba visas būrys mokslininkų ir medicinos profesionalų visame pasaulyje. Didžiausias farmacijos koncernas Vokietijoje – „Bayer“ net yra įsteigęs specialų Biomarkerių tyrimų departamentą, kuriame dirba per 60 specialistų iš 8 garsiausių Europos vaistų gamybos įmonių ir kitų institucijų. Visi jie žingsnelis po žingsnelio dekoduoja genų sekas iš skirtingų navikų pavyzdžių ir kuria biobankus. Juose slypi neįkainojami informacijos klodai, kurie ateityje virs personalizuotos medicinos pagrindu.

Neabejotina, kad tokių departamentų ir biologinių duomenų saugyklų tik daugės. Apdoroti surinktą informaciją darysis vis lengviau, nes jau dabar pastebima vis glaudesnė medicinos ir informacinių technologijų integracija bei bioinformatikos plėtra. Ir nors tikslios datos, kada personalizuotas gydymas mums taps savaime suprantamu dalyku, mokslininkai prognozuoti nesiryžta, tačiau kelias link šios efektyvesnės bei racionalesnės medicinos praktikos taikymo jau pramintas. Belieka tik tikslingai jo laikytis ir toliau.

 

 

 

 

Šaltinis: technologijos.lt, žurnalas „Farmacija ir laikas“