Plaučių tuberkuliozė – dažniausia AIDS indikacinė liga

Dviguba infekcija, kai žmogus užsikrėtęs ir ŽIV ir tuberkulioze yra svarbi visuomenės sveikatos problema. ŽIV infekcija yra didžiausias rizikos veiksnys susirgti tuberkulioze. Žmonės, užsikrėtę ŽIV infekcija, turi 20–37 kartus didesnę riziką susirgti tuberkulioze, palyginti su tais, kurie neužsikrėtę ŽIV. Sergančiųjų dviguba ŽIV ir TB  infekcijomis mirties rizika yra ketvirtadaliu didesnė. Be to, ŽIV infekcija didina TB recidyvų dažnį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ŽIV ligai gydyti skiriama antiretrovirusinė terapija sumažina individualią riziką susirgti tuberkulioze 65 procentais.

 

Tyrimų aprėptis gerėja, bet nėra pakankama

Kiekvienas tuberkulioze sergantis pacientas turėtų būti konsultuojamas ir tiriamas dėl ŽIV infekcijos. Tokią stebėseną rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Medikai turėtų paaiškinti TB sergančiam pacientui ŽIV tyrimo svarbą, nes tai aktualu pasirenkant teisingą ligos gydymą, siekiant išgydyti tuberkuliozę. Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje vyresni  nei  16  metų  asmenys,  kuriems pirmą kartą diagnozuojama tuberkuliozė, TB atkrytis, nutraukto gydymo, gydymo nesėkmės atvejai, atspari ar dauginio atsparumo vaistams  tuberkuliozė  ar  esant  epidemiologinių indikacijų, tiriami dėl ŽIV infekcijos. TB pacientų testavimo dėl ŽIV aprėptis Lietuvoje gerėja, tačiau nėra pakankama: 2013 m. testavimo dėl ŽIV aprėptis tarp TB pacientų siekė 67,1 proc., 2010 m. buvo žemesnė – 47,9proc. Europos regione šio rodikliovidurkis siekia apie 68 procentus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmą kartą Lietuvoje ŽIV užsikrėtusiam asmeniui tuberkuliozė nustatyta 1992 metais. Iki 2014 m. iš viso Lietuvoje užregistruoti 195 užsikrėtusieji dviguba ŽIV ir TB infekcija. ŽIV paplitimas tarp pirmą kartą registruotų susirgimų tuberkulioze pastaraisiais metai turi augimo tendenciją: 2013 m. siekė 3,4 proc. (2010 m. buvo mažesnis – 2,2 proc.).

 

Pabrėžtos tuberkuliozės ir ŽIV infekcijos sąsajos

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Rytų Europos regione dažniausia AIDS indikacinė liga – plaučių tuberkuliozė. Lietuvoje taip pat. ULAC duomenimis, 2013 m. tuberkuliozė, kaip AIDS indikacinė liga, nustatyta 38 proc. asmenų (nuo visų naujų AIDS susirgimų), 2012 m. – 47 proc. Tuo tarpu ES / EEE šis rodiklis 2012 metais buvo žemesnis ir siekė apie 10 procentų.

Pasak leidinio rengėjų, rekomendacijose aptariamas tuberkuliozės plitimas, klinika, profilaktika, kovos su tuberkulioze  (TB) strateginės nuostatos, epidemiologinė padėtis. Rekomendacijose pabrėžiamos TB ir ŽIV infekcijos sąsajos, infekcijų gydymo principai, profilaktika, TB ir ŽIV sergančių pacientų stebėsena. Rengiant šias rekomendacijas, vadovautasi PSO, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Jungtinių Tautų bei kitų tarptautinių organizacijų metodiniais dokumentais. Jose pateikta įrodymais pagrįsta informacija.

Tikimasi, kad metodinės rekomendacijos padės sustiprinti sveikatos specialistų gebėjimus planuoti TB ir ŽIV prevencijos priemones, teikti patikimą informaciją gyventojams, pacientams, tinkamai komunikuoti su visuomenės informavimo priemonėmis dėl dvejopos TB ir ŽIV infekcijos.

 

 

Šaltinis: ULAC

Komentarų nėra