Pokyčiai: už ar prieš?

„Linkiu gyventi įdomiais laikais“ – šis posakis nuo seno buvo žinomas kaip palinkėjimas blogo, susijusio su neramumais ir pokyčiais. Kiekvienas žmogus nori gyventi patogiai, saugiai, stabiliai, kiekvienam svarbus aiškumas dėl ateities, todėl tai, kas kėsinasi į jo saugią, stabilią ir gerai žinomą aplinką, dažniausiai kelia neigiamus jausmus ir pasipriešinimą.  

Panašu, kad žmonės vienaip ar kitaip stengiasi išvengti pokyčių. Kuo gi jie mums taip nepatinka? Kažkada seniai radau įdomią teoriją apie pokyčių baimę. Nebeatsimenu jos autoriaus, tačiau teorijoje sakoma, kad pokyčių baimės šaknys siekia labai senus laikus, kai žmogus buvo tikrai nesaugus ir lengvai galėjo tapti laukinių žvėrių grobiu. Bandydamas apsisaugoti, jis pradėjo skirstyti aplinkos objektus į saugius ir pavojingus pagal jų daromus pokyčius erdvėje, pvz., medis nejuda,  stovi vietoje, todėl yra nepavojingas, tuo tarpu liūtas lengvai juda iš vienos vietos į kitą (kinta erdvėje), todėl yra pavojingas ir jo reikia bijoti bei saugotis.

Lina Jurkštaitė-Pačėsienė

Psichologė-psichoterapeutė Lina Jurkštaitė-Pačėsienė

„Šuo ir kariamas pripranta,“ – sako patarlė, kuri reiškia, kad žmogus gali toleruoti net ir didelį diskomfortą, kad tik nereiktų stoti akistaton su pokyčiais. Tačiau šiuolaikinis pasaulis nuolat stumia mus į priekį, verčia nepaliaujamai judėti ir keistis, todėl pokyčiai yra tiesiog neišvengiami, o postūmiai tiems pokyčiams gali būti labai įvairūs. Kai kuriuos iš jų mes inicijuojame patys, o kai kurie yra padaromi už mus, tiesiog esame priversti juos priimti.

Taigi, pokyčių poreikį gali lemti vidiniai ir išoriniai veiksniai. Išoriniai dažnai siejami su aplinka – tai socialiniai, ekonominiai ar politiniai pokyčiai. Vidiniai pokyčiai apima individo elgsenos ir vidinių procesų aspektus.

Nepriklausomai nuo to, kokie veiksniai juos lėmė, pokyčių procesą dažniausiai lydi vienoks ar kitoks pasipriešinimas jiems. Pasipriešinimo priežastis yra pasitikėjimo stoka, baimė ar pokyčių pasekmių neaiškumas, nesupratimas. Pasipriešinimas pokyčiams paprastai būna nesąmoningas ir gali būti išreiškiamas įvairiais būdais: kritikuojama, ignoruojama ir neigiama, kad pokytis yra būtinas. Tokiu atveju galima pastebėti nepatenkintų veidų, emocinės įtampos ar net pykčio proveržių. Akivaizdu, kad stojus akistaton su pokyčiu tokia reakcija yra normali, todėl, ypač jeigu esate tų pokyčių sumanytojas, iniciatorius, pasistenkite suprasti pykstančiuosius ir būkite jiems atlaidesni. Tuo tarpu, jei jus pačius erzina dėl pokyčių patiriamas diskomfortas, siūlau išbandyti keletą būdų, padedančių “prisijaukinti” pokyčius ir reaguoti į juos lengviau.

Įsitikinkite, kad ne visi Jūsų gyvenimo pokyčiai yra blogi. Pagalvokite apie tai, su kokiais pokyčiais jau esate susidūrę: baigėte mokyklą, įgijote profesiją, turite profesinės patirties, galbūt sukūrėte šeimą, turite vaikų… Tai pokyčiai, kurie, vienaip ar kitaip (labai tikiuosi) pagerino Jūsų gyvenimą. Kuo daugiau pozityvumo atrasite, tuo palankiau Jūs vertinsite ir dar vieną „gresiantį” pokytį.

Atkreipkite dėmesį, ar Jums nėra būdingas negatyvus mąstymas. Kad ir kiek bandytumėte ieškoti pozityvumo, jei Jūsų mintys dažniausiai yra negatyvios, galbūt esate linkęs daugelį dalykų vertinti kaip neigiamus, gąsdinančius ar neprasmingus. Jei taip, vis tik pabandykite pokytyje įžvelgti bent kai ką pozityvaus. Tam gali pasitarnauti sekantys punktai.

Išsamiai išanalizuokite „gresiantį” pokytį. Reikalavimai daryti pokytį, nesuprantant, kokių pasekmių galima tikėtis, prilygsta šuoliui į nežinomybę, todėl stenkitės surinkti kuo daugiau informacijos: kokią problemą siekiama išspręsti šiuo pokyčiu? Kaip pagerės arba pablogės Jūsų gyvenimas po šio pokyčio ir ką išsaugosite bei prarasite, jei jo atsisakysite? Įvertinkite, kokių pastangų reikės šiam pokyčiui įgyvendinti ir ką asmeniškai galite padaryti, kad pokyčio procesas būtų kuo sklandesnis? Ar aš galiu pasipriešinti bei ką aš galiu padaryti, kad šis pokytis nebūtų įgyvendintas?

Išleiskite susikaupusias emocijas. Pasipriešinimas pokyčiams sukelia daug negatyvių jausmų, tokių kaip nerimas, baimė, pyktis, bendra įtampa ir pan. Svarbu suvokti kylančius jausmus, pripažinti juos ir susikurti galimybę atvirai aptarti su jais susijusias problemas saugioje aplinkoje, su žmonėmis, iš kurių susilauktumėte supratimo ir palaikymo.

Pratinkitės prie pokyčių. Kasdieninis mūsų elgesys dažniausiai būna įprastas: rengiamės įprastu aprangos stiliumi, pietaujame įprastose vietose, važiuojame įprastu maršrutu, apsiperkame įprastose parduotuvėse… Taip susiformuoja tvirti įpročiai, kuriuos pakeisti po kurio laiko jau darosi sunku. Pažaiskite – kiekvieną dieną pabandykite ką nors naujo ir neįprasto: važiuokite į darbą ar namo vis kitu maršrutu (galbūt pavyks atrasti kelią be transporto kamščių), pakeiskite šukuoseną, paįvairinkite savo aprangos stilių neįprastu aksesuaru ir pan. Būkite kūrybingi bei meskite iššūkį kasdienybei ir su laiku pastebėsite, kad Jūsų gyvenimas tapo spalvingesnis.

Ir dar vienas, labai svarbus veiksnys, padedantis priimti pokyčius, tai šventimas. Svarbu vertinti tai, ką darote. Kiekvienas žingsnelis pokyčio link yra svarbus ir vertingas. Pasidžiaukite juo, o už ilgesnę kelio atkarpą apdovanokite save mėgstama veikla. Ir būtinai atkreipkite dėmesį į pozityvius pokyčio rezultatus.

Taigi, pokyčių vengti yra normalu. Nesiginčiju, kai kurie pokyčiai mums gali būti iš tiesų neigiami, o jų nauda – sunkiai suprantama nesuinteresuotam žmogui, kaip pvz., nuolat kylančios prekių ir paslaugų kainos. Bet kai kurie pokyčiai gali iš esmės keisti ir mus pačius. Tik drąsiai žvelgdami į pokyčius galime judėti į priekį ir gyventi taip, kaip norime.

Psichologė-psichoterapeutė Lina Jurkštaitė-Pačėsienė (Medekspresas, 2017 gruodis)

Palikite komentarą