Prevencinės programos svetur: ko trūksta Lietuvai?

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu 2015 m. pavasarį atliktas tyrimas atskleidė, kad apie prevencines programas nė karto negirdėjo šeštadalis apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų; labiausiai atsakingi už savo sveikatą jaučiasi jauno amžiaus (iki 35 m.) asmenys, uždirbantys didesnes nei vidutines pajamas – kitos socialinės grupės mano, kad daugiau atsakomybės už jų sveikatą turėtų prisiimti likę sveikatos apsaugos sistemos dalyviai.

Akivaizdu, kad Lietuvoje reikalinga skirti lėšų ne tik prevencinių programų įgyvendinimui, bet ir mūsų visuomenės sąmoningumo skatinimui. MEDEKPRESAS kreipėsi į mūsų šalies gydytojus prašydami įvertinti svetur vykdomas prevencines programas bei klausė, kokioms ligoms reikalingas dar didesnis sveikatos apsaugos sistemos dėmesys.

Nuo plaučių vėžio mirštanti Japonija

Japonijoje rūkymas yra labiau paplitęs nei kitos išsivysčiusiose šalyse. Prognozuojama, kad vien šiais metais Japonijoje plaučių vėžiu susirgs 740 tūkst. žmonių, kurių 450 tūkst. mirs nuo šios ligos. Plaučių vėžys, kaip „pirmaujanti“ mirties priežastis šalyje, nurodoma nuo 1981 m. Praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje Japonijoje pristatyta plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji įgyvendinama rajonų savivaldybių lygiu, finansavimą kontroliuojant šalies vidaus reikalų ministerijai. Sveikatos ir socialinės apsaugos ministerija, Darbo ministerija ir Nacionalinė Personalo tarnyba siekia rūkančiųjų ir nerūkančiųjų atskyrimo darbo vietose. Nikotininė kramtomoji Japonijoje guma išrašoma pagal receptą nuo 1994 m., o nikotino pleistrai – nuo 1999 m. Deja, kol rūkymas yra socialiai priimtinas visuomenėje ir dažnai laikomas „užimtumo ir svarbumo“ simboliu, specialistai prognozuoja, kad „Vėžio amžius“ Japonijoje greitai nebaigs.

„Iš viso nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 7872 asmenys. Iš jų daugiausiai mirė nuo plaučių vėžio – 1309 asmenys (44 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Deja, Lietuvoje apie 70 – 80 proc. diagnozių sudaro 3 – 4 stadijos plaučių vėžys, kai liga yra išplitusi, o gydymas pavėluotas ir mažai efektyvus. Nustatyta, kad nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu praeina vidutiniškai 20-30 metų. Rentgenograma yra neefektyvus plaučių vėžio ankstyvo išaiškinimo metodas, nes parodo tik pažengusio vėžio stadijas.“ – faktus dėsto Vilniaus Universiteto Vidaus ligų, Šeimos medicinos ir Onkologijos klinikos asistentė, doktorantė, šeimos gydytoja Viktorija Andrejevaitė.

„Lietuvos medikams dar vis trūksta žinių, kaip konsultuoti rūkančiuosius pacientus. Priklausomybė nuo tabako yra lėtinė liga, kuriai būdingi dažni atkryčiai. Nikotinas sukelia stiprią priklausomybę, o vien tik valios pastangomis meta rūkyti apie 5 proc. rūkančiųjų. Kiekvieno paciento turime paklausti ar rūko, pažymėti asmens kortelėje, o dar svarbiau- elektroninėse sistemos, nes taip būtų galima taikyti organizuotą patikrą ir kvietimus atvykti į pagalbos metantiems rūkyti konsultacijų programą ar šeimos gydytojo konsultaciją. Pakaitinė nikotino terapija, vareniklinas ir bupropionas yra pirmo pasirinkimo vaistai rūkymo nutraukimo simptomams mažinti, gydymo trukmė 3 – 6 mėnesiai.“ – aiškina šeimos gydytoja.

„Konsultuojant pacientus, visi medikai ir visuomenės sveikatos specialistai turėtų taikyti 30 sekundžių intervenciją, kurios metu, kiekvieno paklaustų, ar jis rūko, trumpai patartų, kad su medikamentais ir psichologiniu palaikymu šansai mesti rūkyti didėja ir nukreiptų rūkymo ligos gydymui pas šeimos gydytoją arba į specializuotą tarnybą (jei tokia būtų). “ – dalinasi V. Andrejevaitė.

Diabetinė retinopatija – apakimu grasanti liga

Cukriniu diabetu sergančių žmonių skaičius Didžiojoje Britanijoje per praėjusį dešimtmetį išaugo beveik 60 proc. – labdaringos organizacijos „Diabetes UK“ duomenimis, sergančiųjų diabetu padaugėjo nuo 2,1 mln. 2005 metais iki daugiau nei 3,3 mln. Todėl Jungtinės Karalystės Nacionalinė Sveikatos Tarnyba (angl. National Health Service, NHS) pradėta įgyvendinti Diabetinės retinopatijos prevencijos programa – kiekvienam 12 metų ir vyresniam sergančiam diabetu rekomenduojama kartą per metus tikrintis akies dugną ir pasidaryti tinklainės nuotraukas.

 

„Cukriniu diabetu Lietuvoje serga virš 100 000 asmenų. Kaip rodo epidemiologiniai tyrimai, diabetinė retinopatija nustatoma virš 40 proc. cukriniu diabetu sergančių pacientų, o virš 10 proc. atvejų diabetinė retinopatija yra sunki, galinti sąlygoti aklumą.“ – nedžiugią statistiką atskleidžia gyd. Agnė Abraitienė, VUL Santariškių klinikų gydytoja endokrinologė.

 

„Lietuvoje vis dar nėra nacionalinės diabeto programos, taip pat ir diabeto komplikacijų prevencijos programų. Pagal galiojantį cukrinio diabeto gydymo aprašą pirmo tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai dėl lėtinių ligos komplikacijų pirmąjį kartą turi būti tiriami praėjus 5 metams nuo ligos pradžios, o antrojo tipo cukrinio diabeto atveju – diagnozės nustatymo metu. Dėl diabetinių akių komplikacijų pacientai turi būti reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus tiriami gydytojo oftalmologo, kuris gali koreguoti konsultacijų dažnį bei nustatyti individualų paciento gydymo planą. Prevencinės programos ir priemonės padeda laiku išaiškinti diabeto komplikacijas ir paskirti tinkamą gydymą tam, kad būtų išvengta tokių sunkių pasekmių, kaip aklumas, galutinės stadijos inkstų nepakankamumas ar kojų amputacijos, todėl, be jokios abejonės, tokios programos yra būtinos.“ – pabrėžia gydytoja endokrinologė.

Gyd. Agnė Abraitienė taip pat kelia mintį, kad reikėtų sergančiųjų diabetu kardiovaskulinės prevencijos programos, kadangi kardiovaskulinės ligos yra dažniausia diabetu sergančiųjų mirties priežastis. „Reikėtų ankstyvos diabeto diagnostikos programos – išaiškinti nediagnozuotus diabeto atvejus, nes ligos pradžioje cukrinis diabetas nesukelia simptomų ir, kaip rodo epidemiologiniai tyrimai, liga dažnai nustatoma pavėluotai, kaip jau yra išsivysčiusios ir ligos komplikacijos.“ – siūlo gyd. A. Abraitienė.

Tuberkuliozei suvaldyti – DOTS paslaugos

Nemaža dalis visuomenės mano, kad tuberkuliozė liko praeityje. Tačiau iš tiesų mažai tikėtina net tai, kad ši liga bus išnaikinta šiame amžiuje. Pasaulio sveikatos organizacijos 2014 m. pranešimo dėl tuberkuliozės pasaulyje duomenimis, 2013 m. nuo šios ligos mirė 1,5 milijono žmonių.

Tuberkuliozė yra trečiosios, 2014–2020 m., sveikatos programos prioritetas ir sveikatos saugumo problema. Nuo 2016 m. birželio 1 d. Lietuvoje bus pradėtos teikti tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso (anglų k. – directly observed treatment short course, sutrumpintai DOTS) paslaugos. Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino tuberkuliozės kontrolės strategiją, kurią Pasaulio bankas vertina kaip vieną iš ekonomiškai efektyviausių tuberkuliozės kontrolės priemonių, leidžiančių pasiekti geriausių tuberkuliozės gydymo rezultatų.

Įgyvendinant strategiją, 60 šalies savivaldybių pradės veikti DOTS kabinetai. Ligoniai, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, turės lankytis DOTS kabinete ir, stebint sveikatos priežiūros specialistui, išgerti jam skirtus nemokamus antituberkuliozinius vaistus. Ligoniai kabinetuose taip pat sulauks socialinės paramos – maisto produktų arba talonų maisto produktams įsigyti. Bus pasirūpinta ir toliau nuo DOTS kabinetų gyvenančių pacientų kelionės išlaidomis. Sergančio paciento gydymo ir gydymo stebėsenos, susijusių su DOTS paslaugų teikimu, procese dalyvaus gydytojas pulmonologas, šeimos gydytojas, vyriausiasis krašto tuberkuliozės specialistas. Numatyta, kad už kiekvieną išgydytą tuberkulioze sirgusį pacientą bus skiriamas finansinis skatinimas šeimos medicinos paslaugas teikiančiam gydytojui.

Komentuoja VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento Paslaugų ekspertizės ir kontrolės sk. vyr. specialistė Jurgita Grigarienė:

„Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kasmet vis daugiau žmonių sudalyvauja prevencinėse programose. Pavyzdžiui, dėl gimdos kaklelio vėžio (ši programa vykdoma jau dvyliktus metus) 2015 m. pasitikrino apie 129 tūkst. moterų (preliminarūs duomenys), t. y. apie 9 proc. daugiau nei 2014 m. (118 tūkst. moterų). Tuo tarpu prieš vienuolika metų šia programa pasinaudojo tik apie 45 tūkst. moterų.

Kadangi kasmet daugėja žmonių, kurie pasitikrina pagal prevencines programas, atitinkamai skiriama vis daugiau PSDF biudžeto lėšų minėtų programų įgyvendinimui. 2016 m. prevencinių programų įgyvendinimui skirta dar daugiau PSDF biudžeto lėšų, t. y. daugiau nei 14 mln. eurų, iš jų onkologinėms programoms apie 8,5 mln. eurų.

Reikia pripažinti, kad Lietuvoje nėra tokios institucijos, kuri viena administruotų prevencines programas. Penkios iš šešių prevencinių programų turi koordinavimo komitetus, kurie sudaryti iš kompetentingų, aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų. Minėtos koordinavimo komitetai kelis kartus per metus svarsto prevencinėse programose iškilusias problemas, jas tobulina ir sprendžia klausimus dėl minėtų programų kokybės gerinimo. Komitetai taip pat svarsto asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus siūlymus dėl prevencinių programų tobulinimo. Šiuo metu nėra numatyta papildyti prevencinių programų sąrašą.“

 

 

Žurnalas „Medekspresas“, 2016