Reta liga, kurios simptomai panašūs į peršalimą, gali baigtis ir smegenų uždegimu

Šių metų rugpjūčio mėnesį kaunietei diagnozuotas retas susirgimas – tuliaremija. Tai pirmasis šiais metais užregistruotas tuliaremijos atvejis Kauno apskrityje. Manoma, kad Kauno miesto gyventoja šia liga užsikrėtė, įkandus galimai infekuotam tuliaremijos sukėlėju kraujasiurbiui vabzdžiui – sparvai, viešint kolektyviniame sode, esančiame Kauno rajone.

Tuliaremija paplitusi visame Šiaurės pusrutulyje, išskyrus Jungtinę Karalystę. Ši zoonozė registruojama JAV, Kanadoje, Japonijoje, Rusijos teritorijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Lietuvoje ir kt. Europos valstybėse. Lietuvoje registruojami pavieniai tuliaremijos atvejai. Nuo 2006 m. vidutiniškai kasmet registuojama po 1–2 šios ligos atvejus, tačiau per pastaruosius trejus metus šalyje buvo diagnozuojami 3–4 tuliaremijos atvejai.

 

Kas yra tuliaremija?

Tuliaremija yra ūmi gamtinė židininė zoonozė (gyvūnų pernešama liga), kurią sukelia bakterija Francisella tularensis. Sukėlėjas yra atsparus išoriniams aplinkos veiksniams: bakterijos ištveria net -30ºC šaltį, lede išsilaiko gyvos iki 10 mėnesių, šaldytoje mėsoje – iki 3 mėn., upės vandenyje – iki 9 mėnesių, dirvožemyje – iki 4 mėnesių, šiene – iki 6 mėn., kritusių gyvūnų organuose – iki 3 mėnesių, nudirtoje gyvūno odoje – iki 40 dienų. Tačiau saulės spinduliai, aukšta temperatūra ir dezinfekcinės medžiagos tuliaremijos sukėlėjus veikia pražūtingai: tiesioginiuose saulės spinduliuose bakterijos žūva per pusvalandį, +60ºC temperatūroje – per 5-10 min., esant +100ºC – per 1-2 min., chloro preparatai nužudo bakterijas per 5 minutes.

Infekciją gali platinti daugiau nei šimtas rūšių gyvūnų, paukščių, roplių ir nariuotakojų. Epidemiologiškai ypač svarbūs yra graužikai: vandens žiurkės, laukinės ir naminės pelės, ondatros, kiškiai, starai ir kt. Su graužikų šlapimu bakterijos gali pakliūti bet kur: į vandenį, ant maisto produktų, šieno, grūdų ir kt. Tuliaremija gali užsikrėsti avys, kiaulės, arkliai, šunys, katės, taip pat naminiai žiurkėnai, triušiai ir kt.

 

Kaip užsikrečiama tuliaremija?

Žmogus gali užsikrėsti keliai būdais: per tiesioginį kontaktą su graužikais ir jų išskyromis arba per užkrėstą aplinką (šieną, šiaudus, grūdus, dirvožemį, atvirus vandens šaltinius), įkvepiant ar nuryjant bakterijų, rečiau – įkandus erkėms, uodams, sparvoms ir kitiems kraujasiurbiams nariuotakojams. Dažniausiai (apie 80 proc. atvejų) žmogus užsikrečia sukėlėjui pakliuvus per odą ir gleivines.

Nors žmogaus imlumas tuliaremijai labai didelis, sergantis žmogus, kaip infekcijos šaltinis, pavojaus nekelia – žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.

 

Kaip pasireiškia liga?

Slaptasis ligos periodas, nuo sukėlėjo patekimo į organizmą iki ligos požymių atsiradimo, trunka 3-5 dienas (gali svyruoti nuo 1 iki 25 dienų).

Dažniausiai susirgimas prasideda ūmiai: krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38-40ºC, skauda galvą, raumenis, nugarą, juosmens sritį, sutrinka miegas (atsiranda mieguistumas arba nemiga), sumažėja apetitas, vargina gausus prakaitavimas, silpnumas ir t.t.

Ligos požymius lemia užsikrėtimo būdas: jei žmogus užsikrėtė per pažeistą odą ar gleivines, pažeidimo vietoje atsiranda sunkiai gyjanti opelė, padidėja sritiniai limfmazgiai; jei sukėlėjai pakliuvo per kvėpavimo takus – ligonį vargins dusulys, kosulys, krūtinės skausmas; jei užkratas pakliuvo su maistu ar vandeniu – vargins gerklės skausmas, pasireikš infekcinio viduriavimo požymiai ir t.t. Maždaug penktadaliui susirgusiųjų gali atsirasti bėrimų, kurie po 8-12 dienų pradeda pleiskanoti, palikdami hiperpigmentuotos odos plotelius.

Tuliaremija gali komplikuotis kaulų čiulpų, minkštųjų smegenų dangalų, širdiplėvės, pilvaplėvės, plaučių uždegimu. Persirgus tuliaremija, susiformuoja ilgalaikis imunitetas, tačiau literatūroje aprašyti ir pakartotinio susirgimo atvejai.

 

Kaip diagnuozuojama ir gydoma liga?

Tuliaremija diagnozuojama pagal ligos klinikinius ir laboratorinius kriterijus, kuomet kraujyje nustatomi specfiniai antikūnai prieš tuliaremijos bakterijas. Ligonis gydomas antibiotikais, kuriems yra jautri Francisella tularensis. Tuliaremijos padės išvengti:

• tinkamai prižiūrėta aplinka (nušienauta žolė, pašalintos buitinės atliekos);

• graužikų bei kraujasiurbių nariuotakojų naikinimas (deratizacija, dezinsekcija);

• asmeninės apsaugos priemonės ir asmens higiena dirbant žemės ūkio darbus (ypač pastebėjus kritusių graužikų);

• asmeninės apsaugos priemonės ir asmens higiena lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną;

• saugaus geriamojo vandens vartojimas;

• tik gerai išvirtų/iškeptų laukinių gyvūnų mėsos vartojimas;

• tinkamas maisto produktų laikymas (kad prie jų neprieitų gyvūnai, ypač graužikai);

• apsauga nuo kraujasiurbių nariuotakojų (naudoti repelentus nariuotakojams atbaidyti ir apsauginius drabužius);

• tinkama žaizdų priežiūra.

 

 

 

Šaltinis: Kauno visuomenės sveikatos centro informacija

Palikite komentarą