Riziką patirti insultą turi be išimties kiekvienas

Šiandien atsiradusiais gydymo metodais galima išgydyti iki 80 proc. insultą patyrusių žmonių, praneša portalas delfi.lt.  Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikai, taikydami naujausią insulto gydymo metodiką, gyvenimo kokybę išgelbėjo 70 metų senoliui iš Aukštadvario. Kaip pasakojo jo gydytoja Veslava Pavlovskaja, senolis šeštadienio rytą blogai pasijutęs prigulė, tačiau jo būklę iš karto pastebėjo žmoną ir iškvietė greitąją pagalbą. Pastarosios medikai, dar veždami ligonį į Vilnių, susisiekė ligonine ir pranešė, kad atveža ligonį, kuris tinkamas trombolizei.

 

Modernios procedūros

Trombolizė – procedūra, kai specialiu būdu į veną leidžiami vaistai siekiant ištirpdyti trombą. Ją galima atlikti nepraėjus daugiau nei 4,5 val. nuo insulto pradžios. Lietuvoje trombolizė atliekama tik keliose ligoninėse.

„Pacientas visiškai nekalbėjo, nesuprato, ką mes jam sakome ir ko iš jo norime, nevykdė komandų. Taip pat jis nejudino dešinės rankos ir kojos“, – teigė neurologė.

Jam buvo padaryta kompiuterinė tomografija su angiografiniu režimu, kurio dėka galima matyti, kur yra trombas, taip tik neseniai RVUL pradėta taikyti kompiuterinė tomografija su perfuzijos programa, leidžianti pamatyti, ar pakitimai smegenyse yra negrįžtami.

„Kol insultas tik prasidėjęs, ne visada matomi pakitimai smegenyse, tačiau šis tyrimas leidžia juos pamatyti, be to, yra nustatoma, ar šie pakitimai dar grįžtami. Priešingu atveju trombolizės daryti nėra prasmės – smegenys vis tiek neatsistatys ir pagerėjimo nebus. Jau per vėlu taikyti šį modernų gydymą, ląstelės jau žuvusios. Vis dėlto kol nuo insulto pradžios nepraėjusios keturios valandos, yra daug šansų, kad smegenys nebus žuvusios“, – pasakojo RVUL Radiologijos skyriaus vedėja Raminta Šydeikienė.

Minėtam pacientui atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad taikyti modernų gydymą jam verta, tačiau po trombolizės jo būklė nepakito, vadinasi, trombo ištirpdyti vaistais nepavyko. Tuomet buvo pereita prie trombektomijos.

„Tai invazinė procedūra, kai kateteriu patenkama netoli tos arterijos, kuri užsikimšusi, įvedamas kontrastinis skystis ir taip patikrinama, kur yra užsikimšimas. Tuomet į veną įstatomas specialus trombo ištraukėjas. Aišku, tenka praeiti ilgą kelią, kol pasiekiamas trombas – pradeda nuo kirkšnies. Tuomet įstatomas specialus stentas ir jis traukiamas kartu su trombu. Kai trombas ištraukiamas žmogus pradeda judinti paralyžiuotas galūnes ir kalbėti. Tai ženklas, kad procedūra pavyko. Šiandien priemonių, kurios gali efektyviai pašalinti trombą, yra pakankamai. Specialistų, kurie įvaldę šią techniką, taip pat yra, tačiau didžiausias iššūkis visai ligoninei – tai padaryti laiku. Viskas turi būti organizuota taip, kad kiekvienas etapas vyktų be papildomų trukdžių, kad visi specialistai, per kuriuos keliauja pacientas, iš anksto žinotų, ką daryti, ir nebūtų gaištamas laikas“, – aiškino RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas.

Pasak medikų, jei minėtas procedūras pavyksta padaryti per 1,5 val., į savo normalų gyvenimą grįžta kas antras žmogus, jei per 3-3,5 val. – jau tik kas tryliktas. Tačiau viena didžiausių problemų – insulto atpažinimas. Deja, laiku atvyksta mažiau nei pusė ligonių ir dar mažiau ligonių, kuriems galima taikyti šį gydymą.

 

Riziką patirti insultą turi be išimties kiekvienas

Iš viso egzistuoja penki pagrindiniai insulto požymiai, kuriuos būtina žinoti visiems žmonėms. Juos visus jungia tai, kad simptomai atsiranda labai staigiai – per kelias ar keliolika minučių.

Pirmasis požymis – staigus vienos kūno pusės nusilpimas (pilnas arba dalinis). Antrasis – vienos pusės galūnių nutirpimas arba jutimo sutrikimas (prisilietimas prie šių galūnių jaučiamas silpniau arba visai nejaučiamas). Trečiasis – kalbos sutrikimas, kai žmogus negali ištarti žodžio arba nesupranta, kas jam sakoma. Ketvirtasis – koordinacijos sutrikimas, kuris skiriasi nuo paprasto galvos svaigimo. Penktasis – labai stiprus galvos skausmas, kokio žmogus gyvenime nebuvo patyręs. Dažniausiai pasireiškia keli požymiai, bet gali atsirasti tik vienas. Tai priklauso nuo to, kokia kraujagyslė užsikimšusi, t. y. kurioje vietoje įvykęs insultas.

„Yra toks testas: reikia paprašyti žmogų nusišypsoti, pakelti abi rankas ir ištarti sakinį. Jei viena veido pusė nejuda, viena ranka nesikelia ar silpniau keliasi, jei sutrikusi kalba, galima įtarti insultą. Tačiau galvos svaigimas, pykinimas nėra insulto požymis, jei nėra kitų simptomų, nors daug ligonių tokiais atvejais visai nepagrįstai kviečia medikus“, – aiškino RVUL Neurologijos su smegenų sutrikimais skyriaus gydytojas Aleksandras Vilionskis.

Pasak medikų, riziką patirti insultą turi be išimties kiekvienas žmogus. Žinoma, yra tam tikri rizikos veiksniai: amžius, negydoma arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas. Taip pat labai svarbus veiksnys – sutrikęs širdies ritmas, kuris insulto riziką didina 5-6 kartus. Nors daug žmonių, kol neįvyksta insultas, teigia nesijautę blogai, pasak A. Vilimo, sveikoje kraujagyslėje kraujotaka nesutrinka. Iš tiesų daug žmonių nejaučia, kad jų kraujospūdis padidėjęs, arba tai žino, bet nesigydo.

„Susideda visi veiksniai, o kiekvienas žmogus turi savo silpną vietą – kam įvyksta infarktas, kam insultas. Be to, kiekvieno žmogaus kraujotaka, taip pat ir smegenų kraujotaka, labai individuali. Todėl vienas insultas didelių pėdsakų gali nepalikti, visos funkcijos atsistato, kitu atveju žmogus tampa neįgalus, trečiu atveju įvyksta vadinamasis piktybinis insultas, kai nepadeda joks gydymas, tinsta smegenys ir jas tenka atlaisvinti atveriant kaukolę“, – sakė medikas.

 

Šaltinis: DELFI

Palikite komentarą