Ruošiatės kelionei? Sužinokite, kokią ligą galite „parsivežti“ lauktuvių

Planuodami atostogas vis dažniau dairomės į tolimus kraštus, renkamės dar neaplankytas, nematytas šalis. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai artėjant atostogų metui primena, kad ruošiantis kelionei svarbu pasidomėti ne tik tos šalies, į kurią vykstama, klimatu, kultūra, bet ir toje šalyje paplitusiomis ligomis ir apsaugos nuo jų priemonėmis.

 

Virusinis hepatitas A – plačiai paplitusi liga

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo 2013 metų pradžios iki 2014 m. kovo mėn. 11-oje Europos Sąjungos šalių buvo užregistruota 1315 virusinio hepatito A (VHA) atvejų. Anksčiau manyta, kad protrūkio atvejai susiję su kelione į Italiją, tačiau keletas pastarųjų atvejų, kai susirgo Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Norvegijos, Olandijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės gyventojai, kurie nekeliavo į Italiją, rodo, kad priežastis galėjo būti kita. Laboratoriškai patvirtinta, kad hepatitu A buvo užterštos šaldytos braškės, įvežtos iš Afrikos, Lenkijos, Bulgarijos, Kanados ir Serbijos. Vėliau Tyrimai Airijoje, Italijoje parodė, kad užsikrėtimo priežastis buvo ne tik braškės, bet ir termiškai neapdoroti jūros produktai.

Todėl rekomenduojama saugantis hepatito A plauti vaisius, taip pat ir šaldytus, jūros gėrybes vartoti tik gerai termiškai apdorotas, o keliaujant į endemines šalis, skiepytis nuo hepatito A.

Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, pagal paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į didelio endemiškumo šalis (Afrikoje – Egiptas, Tunisas, Marokas, Pietų Amerikos, kai kurios Azijos šalys – Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija).

Užsikrėsti Hepatitu A galima buitinio kontakto metu, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais, kartu su sergančiu žmogumi rūkant vieną pypkę, maudantis baseinuose.

Virusas gali plisti ir per maistą. Europoje 2007-2011 metais buvo patvirtinta 11 VHA protrūkių, siejamų su maistu. Infekcijos rizikos veiksniai buvo žuvis ir jūros produktai, sumuštiniai, daržovės, sultys, džiovinti pomidorai ir šaldytos uogos.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2014 m. Vilniuje užregistruoti 5 įvežtiniai virusinio hepatito A atvejai (du asmenys lankėsi Filipinuose, vienas Tailande, du Graikijoje). Nurodyta, kad pastarieji užsikrėtė vartodami maisto produktus, pirktus Graikijoje iš ūkininkų ir gatvės prekeivių.

 

Tymai – opi problema visame pasaulyje

Pasaulyje tebesitęsia sergamumo tymais pakilimas. Vilniaus mieste 2014 metais nustatyta 10 tymų atvejų, šiemet Vilniaus apskrityje jau užregistruoti šeši tymų atvejai, kurie patvirtinti ir laboratoriniais tyrimais, iš jų 2 galimai įvežtiniai atvejai (iš Turkijos ir Vokietijos).

ELPKC duomenimis, septyniose Europos regiono valstybėse nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. vasario mėnesio užregistruoti 22 tūkst. tymų atvejų. Per šį laikotarpį Kirgizijoje pranešta apie 7477, Bosnijoje ir Hercogovinoje – 5340, Rusijoje – 3247, Gruzijoje – 3291, Italijoje – 1674, Vokietijoje – 1091, Kazachstane – 537 tymų atvejus. Vokietijoje nuo 2014 metų spalio mėnesio jau užregistruota daugiau nei 400 tymų atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2014 metų pradžios Filipinuose užregistruoti 16 777 tymų atvejai ir 97 mirtys nuo šios ligos sukeltų komplikacijų. 22 tymų atvejai diagnozuoti amerikiečiams, kurie lankėsi Filipinuose. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras praneša, kad iki 2015 m. sausio 29 dienos daugiau nei 90 asmenų, 2014 m. gruodžio 15-20 dienomis lankiusių Disneilendą, diagnozuoti tymai.

Didelė tikimybė, kad tymai atkeliauja iš kraštų, kur vaikai yra neskiepijami arba skiepijimo apimtys yra labai mažos. Tymų protrūkiai Europos regione vis kyla dėl asmenų imlumo infekcijai, kuris susidaro dėl nepakankamos imunizacijos (skiepyti pradedama ir nebaigiama) arba visai neskiepytų asmenų (tėvams atsisakant skiepyti savo vaikus arba dėl mažo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo). Tymai – labai laki infekcija, kad imlus asmuo užsikrėstų, užtenka 15 min. kontakto su sergančiuoju. Todėl asmenims, vykstantiems į šalis, kuriose skelbiamas sergamumo tymais pakilimas, patariama skiepytis nuo tymų nepriklausomai nuo amžiaus, jeigu jie neskiepyti nuo tymų ar nesirgę tymais.

 

Skiepai gelbsti gyvybes

Keliaujantiems rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kt. Pavyzdžiui, keliaujant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, kitaip vadinamo geltonąja karštine. Taip pat privalomas skiepas nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito vykstantiems į Meką (Saudo Arabiją). Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime.

PSO duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai 2–3 milijonus gyvybių. Jeigu grįžus iš kelionės po endemines šalis, jaučiami užkrečiamųjų ligų požymiai (karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, geltos požymiai, bėrimas, kraujosruvos ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jeigu nežinote savo skiepijimo būklės, niekada nebuvote skiepyti arba buvote skiepyti tik viena kombinuotos tymų-raudonukės-epideminio parotito (MMR) vakcinos doze, rekomenduojama pasiskiepyti. Jei keliaujate su vaikais, reikėtų įsitikinti, kad jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami 15 – 16 mėn. ir 6 – 7 m. amžiaus. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas tymų vakciną būtina paskiepyti du kartus. Dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją iki kelionės likus 4-6 savaitėms, nes imunitetui susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis.

 

Apsisaugoti padeda ir tinkama higiena

VVSC specialistai planuojant kelionę į tolimą šalį pataria pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl rizikos sveikatai ir apsisaugojimo priemonių.

Kelionėse po svečias šalis apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą ar aplinką, padeda ir asmens higienos laikymasis bei kitos atsargumo priemonės. Patariama kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu; gerti fasuotą geriamąjį vandenį; nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių; valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą; vaisius, daržoves, vartojamus žalius, kruopščiai nuplauti ir nulupti.

 

 

Šaltinis: vilniausvsc.sam.lt

Palikite komentarą