Santariškių klinikų vadovas: „Kiekviename padalinyje rastume bent po vieną unikalų žmogų, unikalią tarnybą ir unikalią atliktą procedūrą“

Praėję 2014-ieji buvo pirmieji Santariškių klinikų generalinio direktoriaus akademiko profesoriaus Kęstučio Strupo vadovavimo ligoninei metai. Ką gero Santariškių klinikoms davė restruktūrizacija ir administracijos reforma, papasakojo įstaigos vadovas akad. prof. habil. dr. Kęstutis Strupas.

 

Praėjusių metų pradžioje Santariškių klinikos juto dar iš 2013-ųjų paveldėtą finansinę įtampą. Ar šiuos metus ligoninė pradėjo bent kiek palengvėjusia skolų našta?

Kęstutis Strupas (15min.lt nuotr.)

Kęstutis Strupas (15min.lt nuotr.)

Kiekvienos ligoninės administracijos tikslas yra sudaryti tinkamas  sąlygas savo darbuotojams. Tik tada jie galės dirbti ir vykdyti savo  uždavinius. Todėl pernai nusistatėme ilgalaikius ligoninės tikslus, kurių  sieksime artimiausius 5–10 metų. Taip planuoti, žvelgiant į tolimesnę  ateitį, yra įprasta visame pasaulyje. Tokį patį požiūrį patyriau  Vokietijoje. Iš pradžių, beje, stebėjausi, kodėl kiekvienoje didelėje  Vokietijos gydymo įstaigoje galvojama, kas bus po 20 metų. Tačiau tai,  ką patyriau stažuočių metu, man labai pravertė.

Santariškių klinikos yra ypač didelė įstaiga, užimanti svarbią vietą šalies  sveikatos apsaugos sistemoje. Todėl pirmasis mano, šios įstaigos vadovo, darbas buvo pažiūrėti į priekį – kokia ligoninė galėtų būti po penkerių, dešimties ar penkiolikos metų. Sukūrėme Strateginę tarybą, į kurią pakvietėme žinomus teisininkus, verslininkus, finansininkus. Kartu suformulavom ligoninės strateginę viziją ir misiją. Tarybos nuveiktas darbas mums ypač padėjo numatant tinkamam ligoninės funkcionavimui reikalingus statinius. Įstaigos plėtra reikalinga, kad ligoninėje būtų galima teikti deramas medicinos paslaugas, vystyti mokslinę ir pedagoginę veiklą. Ši strateginė vizija buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos strateginiame komitete 2014 metų birželio 30 dieną. Ji yra mūsų atspirties taškas, ką ir kaip turime daryti artimiausią dešimtmetį.

 

Kokie laimėjimai ar džiaugsmai atsvėrė sunkumus?

Pagrindinis ligoninės laimėjimas yra tas, kad žmonės tiki, jog centrinė administracija visų šių veiksmų imasi dėl geresnės ateities. Nuolatos bendravom su kolektyvu ir aiškinom, kad tai yra neišvengiama. Norisi tikėti, kad personalas pasitiki tuo, ką darome, kad tai yra tikra. Ligoninėje mes visi kartu esame nuveikę tikrai daug gerų darbų. Esame dėkingi pirmiausia tiems, dėl kurių Santariškių klinikos yra žinomos. Čia atliekama daug unikalių diagnostinių veiksmų, operacijų ir inovatyvių gydymo metodų.

Turime teisę didžiuotis ir didžiuojamės mūsų kardiologų ir kardiochirurgų laimėjimais. Pirmieji pasaulyje 2013 metais atlikome minimaliai invazines hibridines širdies operacijas. Surengti jau treji mokymai, į kuriuos kardiologai ir kardiochirurgai atvyko iš tokių šalių, kaip Didžioji Britanija, Olandija, Belgija, Vokietija, Prancūzija ir Austrija, kuriose medicinos išsivystymo lygis yra tikrai labai aukštas. Jie į Santariškių klinikas atvyko mokytis įvairių procedūrų. Tai yra didžiausias mūsų gydytojų profesionalumo, inovatyvumo įvertinimas ir pripažinimas.

Mes didžiuojamės mūsų ligoninės transplantologų darbais, pirmiausia – hematologų ir kaulų čiulpų transplantacijos centru, kuriam vadovauja profesorius Laimonas Griškevičius. Tai, kas daroma centre, yra unikalu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Centras savo laimėjimais neatsilieka, o kai kuriose srityse yra pasiekęs netgi geresnių rezultatų nei Europoje pripažinti šios srities centrai.

Mes turime daug kitų unikalių tarnybų: genetikos, patologijos, laboratorinės medicinos centrą. Ne mažiau svarbi ir inovatyvi yra ir Vaikų ligoninė, kuriai vadovauja doc. dr. Juozas Raistenskis. Didžiuojamės jais, nes tai ne tik praktikos, bet ir mokslo padaliniai. Galiu vardinti kiekvieną ligoninės padalinį, kiekviename rasdamas bent po vieną unikalų žmogų, unikalią tarnybą ir unikalią atliktą procedūrą. Mūsų ligoninė taip pat atvira naujoms technologijoms. Viena tokių investicijų į technologijas – šiomis dienomis atidaromas pozitrono emisijos tomografijos kompleksas.

 

Ar solidžia praktika bei mokslo laimėjimais garsėjančios klinikos spėja su skaitmeninių technologijų vystymusi? Kaip sekasi kurti e-sveikatos sistemą?

Informacinių technologijų skverbimasis į mediciną yra nuolatinis procesas, ir šios technologijos čia, be abejo, suras savo vietą. Santariškių klinikose jau funkcionuoja elektroninių ligos istorijų sistema, ją nuolat tobuliname. Galime didžiuodamiesi pasakyti, kad šioje srityje šalies mastu esame pasiekę gana daug. Suprantama, norėtume, kad šalyje šį procesą kas nors koordinuotų. Nes jeigu vienoje įstaigoje tokia sistema stipriai pažengusi į priekį, o kitoje ji nefunkcionuoja, tai nėra tinkamo integralumo ir mes daug nepasieksime.

 

Iš Santariškių klinikų gydytojų mokosi pažangiausių Europos medicinos įstaigų medikai. Galbūt planuodami savo strategiją, kurioje nors šalyje radote sau tinkamą ligoninės modelį?

Praėjusių metų pabaigoje mūsų ligoninę aplankė 15 Europos šalių ambasadoriai arba jų pirmieji patarėjai. Tai buvo bene pirmas toks sveikatos priežiūros įstaigos pristatymas Europos Sąjungos šalių diplomatams. Aptarinėdami šį vizitą matėme, kad mūsų svečiai nuoširdžiai nustebę. Jiems buvo staigmena, kad tokioje mažoje šalyje yra tokia normali ligoninė, kaip Santariškių klinikos. Parodėme jiems tai, kuo didžiuojamės. Šio susitikimo rezultatai jau pastebimi. Ambasadoriai mums parūpino naujų kontaktų Norvegijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje. Šių keturių šalių ambasadoriai savo iniciatyva pasiūlė bendrauti su atitinkamo lygmens gydymo įstaigomis jų šalyse.

Šalia naujų kontaktų turime tradicinius savo partnerius, tai – Švedijos Karolinska instituto ligoninė, Berlyno Šarite klinika, kurioje ilgą laiką pats dirbau. Tai ir Vokietijoje pirmaujanti Heidelbergo bei Miuncheno universitetų ligoninės. Vokietijoje gavau tam tikrą germaniško tvarkingumo krikštą. Dėl to man šių mūsų kaimynų patirtis yra artimiausia. Imponuoja jų vadyba, tvarka, drausmė ir atsakingas požiūris į savo profesines pareigas. Iš tiesų, mes juk neišradinėjame dviračio. Darome tai, ką daro ir kitos universitetinės Europos šalių ligoninės.

 

Kokie didieji 2015-ųjų darbai ir lūkesčiai?

Tiek centrinė administracija, tiek visi ligoninės darbuotojai laukia, kada baigsis statybos. Turime vilties, kad šiemet pradės funkcionuoti Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius, taip pat ir mūsų kuriamas bioinkubatorius. Tikimės, kad įprastu ritmu pradės veikti naujai renovuoti stacionarinės bei ambulatorinės reabilitacijos skyriai. Dvejiems metams planuotos statybos užtruko trejus ar net trejus su puse metų. Tai mūsų kolektyvą išvargino, bet nesukiršino.

Tikiuosi, kad 2015-ieji ligoninei bus sėkmingi. Viliuosi, kad visi sugrįš į vietas, iš kurių buvo laikinai iškraustyti – to linkiu ir administracijai, ir visam kolektyvui. Laikinumas, kurį išgyvename, sukelia įtampą ir psichologinį nerimą. Todėl mano, ligoninės generalinio direktoriaus, didžiausias troškimas ir linkėjimas, kad visi darbuotojai dirbtų tose vietose, kurios jiems buvo sukurtos, sutvarkytos ir aprūpintos naujausiomis technologijomis.

 

 

 

Šaltinis: santa.lt

Komentarų nėra