Saulės spindulių trūkumas gali lemti net diabetą, osteoporozę ar rachitą

Ne menkesnis iššūkis nei peršalimo ligos šaltuoju sezonu Lietuvoje yra saulės spindulių stoka, tvirtina gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, dauguma gyventojų rudenį ir žiemą pernelyg mažai laiko praleidžia natūralioje dienos šviesoje, o tai gali iššaukti nemigą, nuotaikos sutrikimus, migreną, galvos skausmus. Maža to, saulės spindulių, o kartu ir vitamino D trūkumas gali lemti net tokius rimtus negalavimus kaip diabetas, širdies bei kraujagyslių ligos, osteoporozė ar rachitas.

Neretai nemalonius pojūčius ar net ligas sukelia staigus saulės spindulių sumažėjimas, o tai savo ruožtu lemia sulėtėjusią vitamino D gamybą žmogaus organizme. (saulejo.blogspot.com nuotr.)

Neretai nemalonius pojūčius ar net ligas sukelia staigus saulės spindulių sumažėjimas, o tai savo ruožtu lemia sulėtėjusią vitamino D gamybą žmogaus organizme. (saulejo.blogspot.com nuotr.)

 

„Atėjus rudeniui, vaistinėse tradiciškai padaugėja nusiskundimų prasta nuotaika, kritusiu darbingumu, energijos stoka, dirglumu, galvos skausmais. Ir ne visuomet šiuos simptomus galima panaikinti vaistais. Neretai nemalonius pojūčius ar net ligas sukelia staigus saulės spindulių sumažėjimas, o tai savo ruožtu lemia sulėtėjusią vitamino D gamybą žmogaus organizme. Šis vitaminas dalyvauja daugybėje medžiagų apykaitos procesų, lemia serotonino – hormono, atsakingo už gerą nuotaiką, išsiskyrimą“, – komentavo vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

 

Saulės šviesos trūkumo pasekmės

Vaistininkės teigimu, natūralią saulės šviesą žmonės neretai nuvertina, o juk ji atsakinga už žmogaus nuotaikas, miego ritmą, laimės pojūtį, seksualumą, skausmo kontrolę, apetitą, peristaltiką.

„Saulės trūkumui jautriausios yra tautos, gyvenančios pakankamai toli nuo pusiaujo, tad žinoma ir lietuviai. Ypač tai aktualu didžiąją dienos dalį praleidžiantiems uždarose patalpose. Juk daugelis pluša biuruose, išėję iš jų sėda į automobilius ir net sportuoja tarp keturių sienų. Tad saulės gaunama gerokai per mažai. Neigiamos įtakos turi ir staigiai sumažėjęs vaisių bei daržovių vartojimas, pastebimas žiemą“, – sakė G. Krikščiūnienė.

Šeimos gydytoja Violeta Januškienė tipinių šaltojo sezono negalavimų priežastis taip pat sieja su saulės šviesos ir vitamino D trūkumu.

„Per mažas jo kiekis gali gerokai susilpninti imunitetą ir kaulus, pabloginti nuotaiką, didina riziką susirgti depresija, cukriniu diabetu, gripu, hipertonine liga ar net miokardo infarktu. Norint apsisaugoti nuo tokių negalavimų ir užtikrinti reikalingą vitaminų kiekį, būtina atsižvelgti į mitybą ir kuo ilgesnį laiko tarpą praleisti gryname ore“, – teigė medikė.

 

Lietuviai, keiskite mitybą

V. Januškienės pastebėjimu, lietuviai daug valgo riebios mėsos, bulvių, o reikėtų dažniau rinktis riebią žuvį: lašišą, menkę, sardinę, taip pat kiaušinius, jogurtą, gerti karvės pieną.

„Taip pat būtina rūpintis organizmo grūdinimu, imuninės sistemos stiprinimu, o tai geriausia daryti fizinės veiklos pavidalu“, – teigė ji.

Anot vaistininkės G. Krikščiūnienės, norint užtikrinti pakankamą vitamino D dozę, gryname ore reikėtų kasdien praleisti ne mažiau nei 15 minučių be jokių apsauginių priemonių. „Žinoma, svarbu ir mityba, tačiau ne kiekvienas gali kasdien sukirsti kelis lašišos kepsnius ar suvalgyti dešimt kiaušinių. Tokiu atveju gali praversti specialūs maisto papildai, žuvies taukai, prie besikeičiančių aplinkos sąlygų organizmui padeda prisitaikyti ir tokie augaliniai preparatai kaip eleuterokokas, ženšenis, ežiuolė“, – teigė ji.

 

 

 

Pranešimas spaudai

Palikite komentarą