Šeimos gydytojas – šiuolaikinės sveikatos apsaugos sistemos pamatas

Šiandien Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos įvykusi spaudos konferencija buvo skirta šeimos gydytojo institucijos plėtrai apžvelgti.

 

Šeimos gydytojas – prioritetų viršuje

Spaudos konferenciją VLK pradėjusi sveikatos apsaugos viceministrė Jūratė Sabalienė pabrėžė, kad nuo 1991 m., patvirtinus Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepciją, nuosekliai didinta šeimos gydytojo kompetencija ir tobulintas finansavimas. „Ši sritis buvo ir išliks prioritetine, laikantis daugelyje šalių pasiteisinusios praktikos – sudaryti sąlygas šeimos gydytojui spręsti 80 proc. pacientų sveikatos problemų, o 20 proc. – kitiems medikams.“

Ligonių kasos, mokėdamos už šeimos gydytojų darbą, atsižvelgia ne tik į prisirašiusių prie gydymo įstaigos gyventojų skaičių (mokamos nustatytos metinės bazinės kainos už prisirašiusius prie gydymo įstaigos pacientus, atsižvelgiant į amžių), bet ir į šeimos gydytojo suteiktų paslaugų, atliktų tyrimų bei procedūrų, priskiriamų skatinamosioms paslaugoms, kiekį. Daugiau lėšų gydymo įstaigos taip pat gali gauti ir už pasiektus gerus darbo rezultatus.

„Nors šiuo metu nustatytos didesnės bazinės kainos už vaikų ir vyresnių žmonių sveikatos priežiūrą, atėjo laikas šias kainas peržiūrėti. Dabar, pavyzdžiui, už vaiko iki 1 metų priežiūrą mokama kiek daugiau nei 100 eurų, už 50–65 metų – 32 eurai, o už vyresnių nei 65 metų žmonių priežiūrą – 38 eurai. Vyresni pacientai, ypač tie, kuriems per 65 m., dažniau serga keliomis ligomis, dažniau lankosi pas šeimos gydytoją, o tai reiškia, kad jiems prireikia daugiau tyrimų, vaistų, skiriama daugiau laiko, tad ir metinė bazinė kaina turėtų būti atitinkama“, – sakė J. Sabalienė.

„Kasmet nuosekliai didėjo lėšų dalis, mokama už šeimos gydytojo atliktą darbą, t. y. skatinamąsias paslaugas, gerus darbo rezultatus, prevencinių programų vykdymą ir kt. Šiuo metu yra patvirtinta 11 gerų darbo rezultatų rodiklių bei 17 skatinamųjų paslaugų grupių už kurias gydymo įstaigoms mokama papildomai. Pernai ši lėšų dalis sudarė net 26,5 proc. – iš viso 46,7 mln. eurų – visų pirminei ambulatorinei priežiūrai skiriamų lėšų“, – sakė Viačeslavas Zaksas, VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius.

Pasak jo, kasmet atsiranda naujų skatinamųjų paslaugų: nuo šių metų pradžios papildomai pradėta mokėti už žmonių, priskirtų rizikos grupėms, skiepijimą nuo gripo bei už labai svarbų tyrimą 2–7 metų vaikams, kuris padeda išsiaiškinti, ar būtinas gydymas antibiotikais.

Spaudos konferencijoje pasisakęs Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro vadovas, VU MF podiplominių studijų prodekanas dr. prof. Vytautas Kasiulevičius pabrėžė, kad šiuolaikinės sveikatos priežiūros sistemos pamatas yra į paciento poreikius orientuota, kokybiška ir deramai finansuojama šeimos gydytojo praktika.