Senatvinė demencija – neišvengiama nė vieno? (Silpnaprotystė formuojasi iš lėto)

Visuomenė sensta, o senatvėje blogėja atmintis, orientacija, suvokimas. Blogėjanti atmintis gali būti pirmasis Alzheimerio ligos požymis. Ji yra dažniausiai pasitaikantis silpnaprotystės (demencijos) tipas ir sudaro apie 60 proc. visų demencijos atvejų.
Kita stambi demencijų grupė – kraujagyslinės demencijos, kurių dažniausia priežastis – smegenų insultas. Ilgėjant gyvenimo trukmei, sergančiųjų demencija skaičius sparčiai didėja ir kas penkeri metai dvigubėja.

Silpnaprotystė formuojasi po galvos smegenų pakenkimo

Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai.  Šis susirgimas gali pasireikšti esant įvairioms galvos smegenų ligoms ir pažeidimams. Manoma, kad jos metu sutrinka galvos smegenų cheminių medžiagų apykaita. Ypač didelę reikšmę turi acetilcholino trūkumas.

Gydytojai neretai susiduria su sutrikusios galvos smegenų kraujotakos sąlygota demencija, čia įtakos turi tokie kraujotakos sutrikimai kaip padidėjęs kraujospūdis, aterosklerotiniai kraujagyslių pakitimai, kt. Silpnaprotystė gali pradėti formuotis po toksinio galvos smegenų pakenkimo, pvz.: apsinuodijimo alkoholiu ar smalkėmis, sergant sunkiomis fizinėmis ligomis, pvz.: esant sunkiam inkstų pažeidimui. Žinoma, kad demencijos atsiradimui įtakos turi galvos smegenų traumos, infekciniai susirgimai, tame tarpe AIDS. Neatmetama ir genetinių faktorių įtaka, nustatyta, kad jei pirmos eilės giminaitis serga demencija, tai tikimybė ja susirgti padidėja 4 kartus.

Demencijos pacientų mąstymas netenka lankstumo, nyksta geba savarankiškai protauti. (Asociatyvi nuotr.)

Demencijos pacientų mąstymas netenka lankstumo, nyksta geba savarankiškai protauti. (Asociatyvi nuotr.)

Lėtas emocinis ir protinis nykimas

Paprastai silpnaprotystė formuojasi iš lėto. Nyksta tai, kas subtiliausia: etiniai, estetiniai jausmai, humoras. Emocijos keičiasi, blėsta, ligoniai nebesugeba bendrauti, tampa abejingi, pikti, dirglūs, kartais euforiški, nekritiški. Sutrinka dėmesys, pablogėja atmintis, nebesugeba įsiminti naujos informacijos, dar kurį laiką sugeba pritaikyti senų žinių bagažą.

Visų pirma pamiršta tai, kas išmokta mechaniškai, sunkiais atvejais neprisimena namiškių vardų, savo profesijos ar netgi savo paties vardo. Pakinta valia, lengvai pasiduoda kitų žmonių įtakai, gali būti vangūs, apatiški ar, atvirkščiai, neramūs, bruzdūs, gali atsirasti rajumas, girtavimas. Mąstymas netenka lankstumo, nyksta geba savarankiškai protauti. Interesai tampa skurdūs.

Prarandama savikritika, higienos įgūdžiai (rečiau maudosi, nebesugeba taisyklingai naudotis tualetu). Sutrinka miego ir budrumo ciklas: dieną miega, naktį miegas jautrus, kartais pasireiškia sujaudinimo epizodai. Būna, kad kyla minčių, jog kažkas nori juos apvogti ar, kad sutuoktinis neištikimas. Gali pradėti trikti kalba, rašysena. Išnyksta charakterio ypatumai, ilgainiui ligoniai tampa panašūs vieni į kitus.

Jauni žmonės demencija serga itin retai

Kaip portalui sveikaszmogus.lt teigia  Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos docentas ir VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas Gintaras Kaubrys, senatvinė demencija nėra atskira liga kaip, pvz., Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija ar Levi kūnelių liga.

„Senatvinė demencija –  bendras skėtinis terminas, kuriuo apibūdinamos visos demencijos, pasireiškiančios vyresniame amžiuje. Iš tiesų, labai retai demencija pasireiškia jauname amžiuje. Jaunam žmogui demencija gali vystytis sergant viena iš kempinligių, t.y. naujuoju spongiforminės encefalopatijos variantu (žmonių sponginė encefalopatija žinoma kaip Creutzfeldto- Jakobo ligos naujasis variantas). Tačiau tai yra be galo reta liga, ir Lietuvoje nėra žinoma nė vieno sergančiojo tokia liga. Taip pat įvairaus amžiaus žmonės gali susirgti alkoholine demencija. Tačiau dauguma demencijos formų – Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, Levi kūnelių liga ir kt. – pasireiškia sulaukus 65-erių ir vyresniems.“

Dauguma demencijos formų – Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, Levi kūnelių liga ir kt. – pasireiškia sulaukus 65-erių ir vyresniems (Alzheimersorg.com nuotr.)

Dauguma demencijos formų – Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, Levi kūnelių liga ir kt. – pasireiškia sulaukus 65-erių ir vyresniems (Alzheimersorg.com nuotr.)

Senatvė – ne vienintelė priežastis demencijai

„ Taip pat noriu pabrėžti, kad vien dėl pagyvenusio amžiaus ar senatvės demencija neatsiranda. Ir jeigu vyresnio amžiaus žmogus neserga jokia konkrečia neurodegeneracine liga, galinčia sukelti demenciją, jam šis sutrikimas ir nesivystys. Taigi senatvė – nėra demencijos priežastis. Demencija – tai klinikinis sindromas, pasireiškiantis įgytu pažintinių funkcijų sutrikimu, tačiau pakankamai sunkiu ir giliu, kad sutrikdytų kasdienę veiklą. Todėl gydytojas turėtų išsiaiškinti, ar vargina tik vienas atminties sutrikimas, ar yra daugiau – atminties, skaičiavimo, dėmesio, kalbos ir kitų kognityvinių sutrikimų. Ir kiekvienu konkrečiu atveju atlikti visą būtiną diagnostiką, kad būtų nustatyta konkreti liga, o ne rašyti vietoje diagnozės bendrą pavadinimą – senatvinė demencija.“ – teigia gydytojas neurologas Gintaras Kaubrys.

Būtini testai 

Demencija nustatoma surinkus ligos anamnezę, atlikus fizinį ištyrimą, laboratorinius ir radiologinius galvos smegenų tyrimus, neuropsichologinius testus bei užpildžius standartizuotas būsenos įvertinimo skales, pav.: klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamos MMSE (eng. mini mental state examination). Atlikus MMSE, įvertinamos kognityvinės funkcijos, tokios kaip atmintis, orientacija, dėmesys bei kalbiniai įgūdžiai. Ji padeda įvertinti šių funkcijų sutrikimus. Jeigu užpildžius klausimyną gaunami 26 ar daugiau balų, tai reiškia, kad kognityvinės funkcijos nesutrikusios. Taip pat „Laikrodžio“ testas padeda nustatyti ankstyvąsias demencijos stadijas. Siekiant įvertinti kokios pagalbos kasdieninėje veikloje pacientui reikia, tikslinga užpildyti kasdieninės gyvenimo veiklos (KGV) klausimyną bei kasdieninės gyvenimo veiklos su prietaisais klausimyną (KGVP).

 

Palikite komentarą