Senjorai vaistus vartoja kai reikia ir kai nereikia

Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis – savaip žavus, įnešantis naujų spalvų, patirčių ir atradimų. Spalio mėnesį tradiciškai daugiau dėmesio skiriama senjorams, minima tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, siekiama atkreipti dėmesį į senyvo amžius žmonėms būdingas problemas, šviesti apie jas tiek pačius senjorus, tiek visą visuomenę. Svarbiausia senatvės ir jos atnešamų pokyčių nebijoti, juos priimti išmintingai, o labiausiai galima sau padėti įdėmiau įsiklausant į savo organizmą bei specialistų rekomendacijas.

 

Ne vien fiziniai negalavimai

Bene dažniausia problema, su kuria susiduria vyresnio amžiaus žmonės – pablogėjusi sveikata ir specifiniai su organizmo senėjimu susiję pokyčiai. Senėjimo procesas paveikia visą organizmą, nervų sistema nėra išimtis. Dažniausiai pasitaikančios nervų sistemos ligos vyresniame amžiuje: Alzheimerio liga, demensija, delyras, Parkinsono liga. Taip pat prie „senatvinių“ ligų priskiriamos ir kaulų-raumenų ligos, pavyzdžiui, raumenų atrofija, osteoporozė ir sąnarių pokyčiai. Vyresniame amžiuje taip pat ima silpti regėjimas bei klausa, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Nemažiau nei fiziniai negalavimai, vyresnis amžius susijęs su psichologiniais asmenybės pokyčiais: depresija, vienatvės ir mirties baime. Netgi slogios mintys kur kas dažniau lanko senjorus. Vieno recepto, kaip nuo to apsisaugoti nėra, tačiau sveikatos specialistai vieningai sutaria – vyresniame amžiuje labai svarbu bendravimas, artimųjų ir draugų palaikymas, žinojimas, kad esi svarbus ir reikalingas.

 

Vaistai dažnai vartojami „iš inercijos“

Nors senjorams specialistų konsultacijų prireikia kiek dažniau nei jaunesnio amžiaus žmonėms, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad kiekviena konsultacija turi baigtis naujos vaistų pakuotės atsiradimu namuose. Dažnu atveju užtenka dėmesio, rūpesčio ir atidaus patarimo, kad žmogus pasijaustų geriau.

„Frazė „pasirūpinti sveikata“ skirtingo amžiaus žmonėms reiškia visiškai skirtingus dalykus. Jaunesniems žmonėms labiau būdingi ūminiai negalavimai, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonėms dažnai prisideda ir lėtinės ligos. Lėtinių ligų kontrolė iš esmės skiriasi nuo nesunkaus negalavimo gydymo. Su amžiumi neretai keičiasi ir požiūris į vaistų vartojimą“, – pažymėjo vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė.

Pasak jos, vienos didžiausių rizikų senyviems žmonėms – neracionalus vaistų vartojimas bei vaistų derinimo klaidos.
„Jei jaunus žmones kartais tenka primygtinai įtikinėti, kad jiems tikrai reikia vartoti vaistus, tai vyresni žmonės patys ateina klausdami, kokių dar „vaistukų“ jie galėtų išgerti. Pasiteiravus, kokius preparatus žmogus jau vartoja, paaiškėja, kad dažnu atveju reikia ne naujų vaistų, bet priešingai – atsisakyti tam tikrų tarpusavyje nederintinų preparatų. Taip atsitinka, nes pacientai užsiima savigyda, arba klauso kaimynų, o ne gydytojų ar vaistininkų rekomendacijų“, – vyresnių žmonių vaistų vartojimo įpročius atskleidė vaistininkė.

Specialistės teigimu, norint ne tik didžiausio terapinio efekto, bet ir siekiant sutaupyti, prieš pradedant vartoti vaistus visada reikia pasikonsultuoti su vaistininku, išsamiai papasakoti, kokius vaistus ar preparatus jau vartojate, kokį poveikį jaučiate – idealus variantas, kai pacientas atsineša vartojamų vaistų sąrašą. Turint šią informaciją galima padėti senjorams turėti didžiausią gydymo naudą ir užkirsti kelią gydymo žalai.

„Nepamirškite, kad žmogaus organizmas visų pirma yra vientisas, visos jo sistemos yra glaudžiai susijusios. Todėl vartojant vaistus, vitaminus, mineralus bei maisto papildus reikia žinoti, kad netinkamai gydantis nuo vienų ligų, galite pakenkti kitiems organams ar jų sistemoms ir prisišaukti papildomų problemų“, – reziumavo mažų kainų tinko vaistininkė.

 

Pranešimas spaudai