Septyni 2015-ųjų metų atradimai, kurie pakeitė mediciną

Skaičiuojant paskutines 2015-ųjų metų valandas, laikas atsigręžti atgal ir pažvelgti į šių metų atradimus, kurie dar labiau praplėtė šiuolaikinės medicinos galimybes.

 

Modifikuotas poliomielito virusas panaudotas vėžio gydymui

Poliomielitas – tai virusinis susirgimas, kurio metu ištinka paralyžius, vystosi kvėpavimo sutrikimai, o ypač sunkiais atvejais liga gali būti net mirtina. Neįtikėtina, tačiau modifikavę šį virusą mokslininkai tikisi gydyti glioblastomas – tai vieni iš blogiausią prognozę turinčių smegenų navikų, o tikėtina gyvenimo trukmė po jų diagnozės nustatymo siekia vos metus. Mokslinikas Dr. Matthias Gromeier iš Duke universiteto kartu su kolegomis atrado būdą, kaip pakeitus poliomielito viruso genų seką pritaikyti jį navikų gydymui. Šis genetiškai modifikuotas poliomielito virusas (PVS-RIPO) prisijungia prie specifinių receptorių, kurie yra aptinkami beveik visuose solidiniuose navikuose. Viruso paveiktos ląstelės žūsta, o prie sveikų ląstelių modifikuotas virusas nesijungia. Šis gydymo metodas yra pirmoje klinikinių tyrimų stadijoje ir gydymas kolkas buvo sėkmingai taikytas vos keletui žmonių. Tad nors poliomielito viruso tyrimai vyksta jau apie 25 metus, perversmą sukėlę žingsniai šio vėžio gydyme buvo atlikti būtent 2015-aisiais.

 

Genų inžinerijos metodais kuriami priešvėžiniai T-limfocitai

Nauji gydymo būdai ieškomi siekiant padėti ir leukemija sergantiems pacientams. Paprastai leukemija sergančiųjų organizme gaminasi nepakankamai T-limfocitų, kurie gali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Mokslininkai genų inžinerijos metodais bando pakeisti T-limfocitus taip, kad jie atpažintų ir naikintų navikines ląsteles. Galbūt vieną dieną šis inovatyvus gydymo metodas pakeis leukemijų gydymo strategiją.

 

Bandymas „skaityti“ kito žmogaus mintis

Vašingtono universiteto mokslininkai dar žingsniu priartėjo prie smegenų komunikacijos vien mintimis realybės. Pirmasis tokio pobūdžio eksperimentas parodė, kad dviejų žmonių smegenys gali būti tiesiogiai susijusios ir nuspėti kito asmens mintis. Naudojant šį modelį „siuntėjo“ smegenų veikla yra registruojama, paverčiama į skaitmeninę formą bei vėliau fiksuojama „gavėjo“ smegenyse, kaip indukuotas neuronų aktyvumas. Naudojantis šiuo metodu dalyvių poros galėjo žaisti klausimų-atsakymų žaidimą perduodami jų smegenų signalus per internetą.

 

Neribotos 3D spausdintuvų suteikiamos galimybės

2015-iaisiais įvyko didžiulis proveržis 3D spausdinime. Panaudodami 3D vaizdinimo ir spausdinimo technologijas susivieniję keleto skirtingų universitetų mokslininkai išvystė naują technologiją, leidžiančią atkurti sensorines ir motorines žiurkės neuronų funkcijas po pažeidimo. 3D technologijų dėka mokslininkams pavyko sukurti savotišką „tunelį“ ir iš vidaus jį padengti nervų regeneraciją skatinančiomis medžiagomis. Atlikus eksperimentą su žiurkėmis ir „tunelį“ prijungus prie pažeisto nervo galų, po kurio laiko nervas regeneravo, o žiurkės galūnės, kurioje buvo pažeidimas, funkcija visiškai atsistatė.

Vis dažniau 3D technologijos naudojamos ir pakeičiant įvairias kaulines struktūras, kurios buvo pažeistos dėl traumų, vėžinių ar kitų susirgimų – pavyzdžiui, pakeičiami kaukolės ar krūtinės ląstos kaulai.

 

Naujas kataraktos gydymo metodas

Katarakta – tai visame pasaulyje dažniausia aklumą sukelianti priežastis. Kolkas vienintelis kataraktos gydymo būdas yra operacinis. Procedūros metu pažeistas susidrumstęs lęšis yra pašalinamas ir pakeičiamas dirbtiniu. Kalifornijos mokslininkai kuria akių lašus, kurie „ištirpina“ kataraktos sukeliamą lęšiuko drumstį. Atradus natūralų steroidą, lanosterolį, mokslininkai nusprendė atlikti bandymus panaudojant donuotus tyrimams žmonių lęšiukus. Lanosterolis reikšmingai sumažino kataraktos pažeidimą lęšiuke. Taip pat pastebėta, kad lanosterolis veikia ir prevenciškai, neleisdamas kataraktai progresuoti. Nors tyrėjai dar aiškinasi tikslų lanosterolio veikimo mechanizmą, manoma, kad jis stabdo baltymų konglomeratų susidarymą ir jų kaupimąsi lęšiuke. Nors kolkas lanosterolio lašai dar nepasiekė klinikinių tyrimų su žmonėmis etapo, tai yra viena iš galimų kataraktos gydymo perspektyvų ateityje.

 

Žmogaus odos kamieninės ląstelės paverstos lytinėmis

Jungtinei mokslininkų iš viso pasaulio komandai pavyko žmogaus odos kamienines ląsteles paversti lytinėmis – kiaušialąstėmis ir spermatozoidais. Ši transformacija galima nepriklausomai net nuo žmogaus lyties. Tokie bandymai su pelėmis atlikti jau gana seniai, tačiau įtikinami rezultatai panaudojant žmogaus kamienines ląsteles gauti tik šiemet. Nors šis metodas buvo kuriamas siekiant padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų, homoseksualų poros taip pat išreiškė viltį, jog vieną dieną tai galėtų būti būdas jiems susilaukti vaikų.

 

Griežtesnė kraujospūdžio kontrolė gelbsti gyvybes

Šiemet publikuotas išsamus tyrimas (Systolic Blood Pressure Intervention Trial – SPRINT) parodė, kad griežtesnė kraujospūdžio kontrolė reikšmingai mažina mirties dėl kardiovaskulinių įvykių riziką. Iki šiol buvo manoma, jog pakankamas tikslinis kraujospūdis, gydant hipertenzija sergančius pacientus, yra 140 mmHg ir mažiau. Studija atskleidė, kad palaikant tikslinį kraujospūdį iki 120 mmHg net 30% sumažėja kardiovaskulinių įvykių rizika ir net 25% sumažinama rizika mirti dėl šių įvykių. Tiesa, agresyvesnė kraujospūdžio kontrolė yra susijusi ir su didesne rizika patirti vaistų pašalinį poveikį, todėl galutinių išvadų mokslininkai dar neskuba daryti ir tobulesnės hipertenzijos gydymo gairės dar kuriamos.