Šiandien paruoštas pirmasis neplakančios širdies donoras

2016 metų liepos 21-oji bus minima kalbant apie donorystės ir transplantacijos procesą Lietuvoje – tądien Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų komanda paruošė pirmąjį mūsų šalyje neplakančios širdies donorą.

 

Donorą gavo ketvirtadienio popietę

Akimirka iš istorinės spaudos konferencijos.

Akimirka iš istorinės spaudos konferencijos.

Iki šiol, gelbstint transplantacijos laukiančių žmonių gyvybes, Lietuvoje buvo taikomi du organų donorystės modeliai – gyvoji donorystė ir donorystė po smegenų mirties. Pradėjus taikyti ir trečiąjį – neplakančios širdies – donorystės modelį, tikimasi išgelbėti dar daugiau transplantacijos laukiančių recipientų.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos budintis koordinatorius pranešimą apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose atsiradusį potencialų donorą gavo ketvirtadienio popietę.

Patvirtinus smegenų mirtį ir įvykus asistolijai (sustojus širdžiai ir nutrūkus kvėpavimui), Kauno klinikų gydytojai reanimatologai anesteziologai priėmė skubų sprendimą šį donorą ruošti kaip neplakančios širdies donorą.

Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Tomas Tamošuitis informavo, kad atlikus tyrimus buvo nuspręsta transplantacijai imti šio donoro inkstus ir ragenas.

 

Perpus padidintų donorų skaičių

Visoje Europoje ieškoma būdų, kaip aktyvinti donorystės procesą ir didinti transplantacijų skaičių. Vienas iš būdų – tai neplakančios širdies donorystės modelis, kai gaivinimo proceso metu nepavykus atkurti gyvybinių funkcijų, sustojus širdžiai ir nutrūkus kvėpavimui, tai yra konstatavus mirties faktą, atliekamos tam tikros medicininės procedūros, kurių metu donoriniai organai yra aprūpinami krauju (maistinėmis medžiagomis ir deguonimi) ir tam tikrą laiką išlaikomi gyvybingi.

Taikant neplakančios širdies donorystės modelį, recipientui gali būti persodinti tie patys organai ir audiniai, kaip ir donorystės po smegenų mirties atveju, išskyrus širdį.

Kaip rodo Europos patirtis, tinkamai pasirengus ir turint visuomenės palaikymą, naujas donorystės būdas gali padėti gerokai padidinti transplantacijų skaičių ir sutrumpinti laukiančiųjų sąrašus.  Šios rūšies donorai kai kuriose šalyse net iki 50 proc. padidina donorų skaičių, auga ir transplantacijų skaičiai – inkstų ir ragenų transplantacijų – iki 50 proc., kepenų transplantacijų – iki 30 proc. Neplakančios širdies donorystės modelis įteisintas daugelyje Europos Sąjungos šalių.

 

Požiūrį į donorystę būtina aptarti šeimoje

2015 metų lapkritį buvo priimti Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimai, kurie įteisino tvarką, kad apie organų donorystę su artimaisiais būtų kalbama visais atvejais, kai nustatoma mirtis – ne tik po smegenų mirties (kaip buvo iki šiol), bet ir sustojus širdžiai bei nutrūkus kvėpavimui. Kauno klinikose pavasarį vyko pirmieji praktiniai mokymai neplakančios širdies donorystės taikymui.

Pasak donorystės ekspertų, kiekviena šeima turi pasikalbėti ir išsiaiškinti požiūrį į donorystę – lemtingą akimirką artimiesiems būna lengviau priimti sprendimą. Beje, pirmasis Lietuvoje neplakančios širdies donoras gyvas būdamas apie donorystę buvo kalbėjęs šeimoje.

Biuras reiškia nuoširdžią padėką šio donoro artimiesiems, pasirašiusiems pritarimą donorystei, bei Kauno klinikų generaliniam direktoriui Renaldui Jurkevičiui, Intensyviosios terapijos klinikos vadovui Vidui Pilviniui, Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovui Tomui Tamošuičiui, koordinatorei Laimai Peleckaitei ir visai klinikų komandai bei kitiems specialistams, prisidėjusiems prie šio istorinio įvykio.

 

 

Pranešimas spaudai

 

Palikite komentarą