Žolininkė: negalime paneigti šimtmečiais kauptų žinių (10 vaistažolių sveikatai stiprinti)

Vaistinių augalų gerosios, sveikatą stiprinančios, negalavimus mažinančios savybės žinomos nuo senų laikų. Kokių žolelių reikėtų turėti namų vaistinėlėje?

Pataria žolininkė R. Balsevičiūtė

Liaudies medicinos atstovė, istorikė, žolininkė Rita Balsevičiūtė, savaitraščiui „Prie kavos“ tvirtina, kad negalima neigti liaudies medicinos šimtmečiais kauptų žinių.„Kiekvienas augalas yra vaistas, o mes, ligoniai, visi skirtingi, sirgę ar sergame įvairiomis ligomis. Į tai reikia atsižvelgti ir gydyti labai individualiai. Kiekvienos vaistažolės negalima vartoti ilgiau nei savaitę.Liaudies medicina teigia, kad ryto rasa prieš saulės tekėjimą turi gydomųjų galių. Reikia basomis braidžioti po pievą, praustis veidą ir kūną, tuomet esą ligos nelips. Buvau dar visai maža, ėjau su prosenele per pievą ir pasilenkiau ties spindinčiu rasos lašu ant rasakilos lapo. Mano prosenelė tuoj paaiškino, kad tokiu rasos lašu reikia plauti akis, tada regėjimas bus puikus. Vytautas Bagdanavičius, puikiai išmanęs liaudies veterinariją, tikino, kad ne vien žmonėms padeda ryto rasa. Dar jo tėvas pirkdavęs nuvarytus arklius ir sėkmingai pagydydavęs ryto rasa.Augalų žiedus reikia rinkti pirmąją dienos pusę. Lapus, nepažeistus kenkėjų, galima rinkti ir vakare. Šaknis reikėtų kasti anksti pavasarį ar rudenį, tuomet jos turi daugiausia gydomųjų galių. Pasak senolių, renkant vaistažoles labai svarbi ir Mėnulio fazė. Žydinčius augalus reikia rinkti per priešpilnį pirmąją dienos pusę. Šaknis kasti per delčią po pietų. Reikėtų nepamiršti senolių išminties, nes tai lietuvių tautos aukso fondas.Svarbiausia, rinkti tuos augalus, kuriuos gerai pažįstame, jau esame susidūrę, gydęsi jų arbatomis. Kiekvienas esame labai individualus, todėl kas veiksminga vienam, visai priešingai gali veikti kitą. Niekam nevalia šito pamiršti.“ – dalinasi žolininkė.

10 vaistažolių sveikatai ir grožiui

1. Anyžius. Pasižymi priešuždegiminiu, spazmus atpalaiduojančiu, silpnai vidurius liuosuojančiu ir atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu. Gerina virškinamojo trakto veiklą, padeda esant meteorizmui. Turi dezodoruojančių savybių: šalina prakaito, česnako, alkoholio kvapą. Vaistinėms žaliavoms naudojami anyžiaus vaisiai.

Vartojama sutrikus virškinimui, vidurių pūtimui šalinti bei kosuliui gydyti. Užpilu rekomenduojama skalauti burnos ertmę esant gingivitui, parodontozei, blogam burnos kvapui. Anyžių kvapas gerina smegenų kraujotaką, pakelia nuotaiką. Liaudies medicinoje anyžiaus vaisiai vartojami maitinančių motinų pieno liaukų sekrecijai didinti.

Aviečių preparatai vartojami sergant peršalimu, gripu, angina (wikipedia.org nuotr.)

Aviečių preparatai vartojami sergant peršalimu, gripu, angina (wikipedia.org nuotr.)

2. Avietės. Avietės pasižymi prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, karščiavimą ir skausmą mažinančiu, antibakteriniu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu poveikiu. Vaistinei žaliavai naudojami prinokę aviečių vaisiai arba aviečių lapai.

Aviečių preparatai vartojami sergant peršalimu, gripu, angina. Dėl kaupiamų rauginių medžiagų pasižymi sutraukiančiomis ir vidurius kietinančiomis savybėmis ir todėl vartojama nuo viduriavimo ir dizenterijos. Liaudies medicina avietės uogomis gydo mažakraujystę, aterosklerozę, hipertoniją, virškinamojo trakto ir odos (išbėrimai, spuogai, dermatitas) ligas. Vartojama kaip antitoksinė, organizmą stiprinanti priemonė.

3. Bruknės. Bruknių lapai pasižymi šlapimą varančiomis, sutraukiančiomis savybėmis, todėl padeda netgi viduriuojant. Bruknių uogos pasižymi priešskorbutiniu, priešuždegiminiu, druskų apykaitą reguliuojančiu, šlapimą varančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Vaistinei žaliavai gaminti naudijami bruknių lapai arba vaisiai.

Bruknių lapais gydoma šlapimo takų ir pūslės uždegimai, cukraligė, vartojama esant inkstų uždegiminiams procesams kaip šlapimą varanti medžiaga. Liaudies medicinoje bruknės lapais gydomas antacidinis gastritas, vaikų nevalingas naktinis šlapinimasis, reumatas, podagra, hipertenzija, turi antimikrobinių savybių. Taip pat gali būti vartojama ir kaip priešdiabetinė priemonė.

4. Čiobrelis. Čiobrelio preparatai pasižymi atsikosėjimą lengvinančiu, antiseptiniu, spazmolitiniu, virškinimą gerinančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą malšinančiu ir kiek raminančiu poveikiu. Kaip vaistinė žaliava naudojama čiobrelio žolė.

Vartojama kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė peršalus, sergant bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelio žolės nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti. Aromatinėmis voniomis ir kompresais mažinami radikulito, sąnarių skausmai. Tai ir antimikrobinė priemonė, vartojama esant burnos ertmės uždegiminiams procesams.

Vaistinei žaliavai naudojami erškėčių vaisiai (wikipedia.org nuotr.)

Vaistinei žaliavai naudojami erškėčių vaisiai (wikipedia.org nuotr.)

5. Erškėčių vaisiai. Erškėčių vaisių preparatai – polivitamininė žaliava, pasižyminti priešuždegiminiu, antiskleroziniu, kraujavimą stabdančiu, tulžį ir šlapimą varančiu, žaizdas gydančiu poveikiu. Vaistinei žaliavai naudojami erškėčių vaisiai.

Vartojama nuo mažakraujystės, aterosklerozės, esant vitamino C trūkumui, kuris yra svarbus medžiagų apykaitai, taip pat kaip organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir darbingumą didinanti priemonė. Gydomos kepenų ir tulžies pūslės ligos.

Liaudies medicinoje erškėtis vartojamas gripo ir peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui, naudojama kaip priemonė, kuri skatina šlapimo išsiskyrimą.

6. Jonažolė. Jonažolės preparatai pasižymi priešuždegiminiu, sutraukiančiu, antiseptiniu, audinius regeneruojačiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu, tonizuojančiu, antidepresiniu poveikiu. Kaip vaistinė žaliava naudojamos stiebų viršūnelės su žiedeliais ir lapeliai.

Jonažole gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, skrandžio ar žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligos, hemorojus, depresija. Išoriškai gydomi  nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, stomatitas, – tai regenerzciją skatinanti priemonė; mažina kraujagyslių pralaidumą.

7. Liepų žiedai. Liepos žiedų preparatai pasižymi raminančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Vaistinė žaliava – žiedai kartu su pažiedlapiais.Liepų arbata – aromatingas, budrumą skatinantis gėrimas. Dažniausiai vartojama kaip prakaitavimą skatinanti priemonė sergant peršalimo ligomis, bronchitu, gripu, burnos ertmei skalauti esant gleivinės uždegimams, anginai, stomatitui. Naudingos liepų žiedų inhaliacijos sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kosint. Mažina kūno temperatūrą. Taip pat turi šlapimą varančių savybių, padeda esant inkstų akmenligei.

8. Šalavijas. Šalavijo preparatai pasižymi uždegimą mažinančiu, sutraukiančiu, dezinfekuojačiu poveikiu. Vaistinei žaliavai yra naudojami šalavijų lapai.

Šalavijų lapų preparatai vartojami kvėpavimo takų ligoms gydyti, taip pat vartojama kaip prakaitavimą mažinanti priemonė, pasižymi nervų sistemą raminančiu poveikiu. Slopina pieno liaukų sekreciją, todėl vartojami nutraukiant kūdikių maitinimą krūtimi. Išoriškai naudojami rankoms ir kojoms mirkyti, burnai ir gerklei skalauti esant dantenų, gleivinės uždegimui, daromi pavilgai gydant sunkiai gyjačias žaizdas, opas.
9. Varnalėša. Pasižymi šlapimą varančiu, priešuždegiminiu, vidurius liuosuojančiu, prakaitavimą ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Kaip vaistinė žaliava yra naudojamos varnalėšos šaknys.
Varnalėšos šaknų preparatai yra vartojami cukraligės gydymui, nes didina insulino kiekį kraujyje, skatina šlapimą, naudingas sergant inkstų akmenlige. Tai puikus virškinamojo trakto reguliatorius, gerinantis apetitą ir tonizuojantis bendrą organizmo sistemą. Išoriškai varnalėšos šaknų preparatai vartojami odos ligoms gydyti – egzemoms, spuogams, šunvotėms, plaunami plaukai norint atsikratyti pleiskanų bei sprendžiant plaukų slinkimo problemą.
Vartojama esant mažakraujystei, cukraligei, parezams, paralyžiams, artritams (biospa.lt nuotr.)

Vartojama esant mažakraujystei, cukraligei, parezams, paralyžiams, artritams (biospa.lt nuotr.)

10. Dilgėlės. Preparatai iš dilgėlių lapų vartojami kaip polivitamininė žaliava. Taip pat pasižymi kraujavimą stabdančiu poveikiu, didina hemoglobino kiekį (tinka mažakraujystei gydyti), skatina šlapimo išsiskyrimą. Kaip vaistinė žaliava naudojami dilgelių lapai.
Vartojama esant mažakraujystei, cukraligei, parezams, paralyžiams, artritams. Dilgėlės preparatai vartojami ir kaip diuretinė priemonė sergant prostatos gėrybine hiperplazija (padeda pilnai ištuštinti šlapimo pūslę). Dilgėlių užpilas geriamas esant medžiagų apykaitos sutrikimams, mikroelementų trūkumui. Taip pat yra gydomos odos ligos, nudegimai ir sunkiai gyjančios žaizdos, sąnarių ir nervų uždegimai, reumatas, viduriavimas.

Palikite komentarą