Sisteminė raudonoji vilkligė: kodėl kiekviena mergina turėtų žinoti šios ligos simptomus?

Sisteminė raudonoji vilkligė – tai nežinomos kilmės sisteminė autoimuninė liga, galinti pažeisti bet kurią organizmo organų sistemą. Liga gali pasireikšti tiek moterims, tiek vyrams, tačiau moterys ja suserga maždaug 10 kartų dažniau – būtent todėl joms ypač svarbu pažinti ligos simptomus. Pirmieji ligos požymiai neretai nustatomi jaunoms darbingo 15-40 metų amžiaus merginoms.

Ligos atsiradimo priežastys išlieka nežinomos

Nors ligos priežastys iki šiol lieka nežinomos, tačiau yra pastebėti tam tikri rizikos veiksniai, galintys išprovokuoti ligą. Manoma, kad ligos išsivystymą gali paskatinti virusinė infekcija (Herpes, Epsteino-Barro virusai ir kt.), ultravioletiniai spinduliai, kai kurių vaistų (hidralazino, metildopos) vartojimas, darbas su cheminėmis medžiagomis, genetinė predispozicija. Pastebėta, kad liga moterims neretai prasideda nėštumo pabaigoje ar po

Dažniausi sisteminės raudonosios vilkligės simptomai. (medicalnewstoday.com nuotr.)

Dažniausi sisteminės raudonosios vilkligės simptomai. (medicalnewstoday.com nuotr.)

gimdymo, todėl manoma jog tai taip pat galėtų būti vienas iš ligą provokuojančių veiksnių. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad minėti veiksniai tiesiogiai ligos nesukelia.

Organų pažeidimus sukelia ligos metu prieš nuosavų organizmo ląstelių DNR ir kitas branduolio struktūras susidarantys antikūnai. Susidarius junginiams tarp organizmo ląstelių DNR ir auto-antikūnų, atsiranda imuniniai kompleksai, kurie neretai nusėda kraujagyslių sienelėje, inkstuose, odoje ir kituose organuose, sukelia šiose vietose uždegimą ir ląstelių lizę.

 

Liga gali pasireikšti bet kurių organų pažeidimu

Vilkligė neretai prasideda bendrais negalavimo simptomais – silpnumu, galvos skausmais, karščiavimu net iki 38 – 40⁰C ir šaltkrėčiu, svorio mažėjimu bei apetito trūkumu. Daugumai (daugiau nei 80%) pacientų pasireiškia odos simptomai, o būdingiausias jų – tai „raudonos plaštakės“ formos bėrimas veide. Gali pasireiškšti ir odos jautrumas šviesai, plaukų slinkimas, periodiškai gali atsirasti burnos bei ryklės gleivinės opelių.

Sisteminei raudonajai vilkligei būdingi odos pažeidimai: 1 – „raudonos plaštakės“ formos bėrimas veide ir...

Sisteminei raudonajai vilkligei būdingi odos pažeidimai: 1 – „raudonos plaštakės“ formos bėrimas veide ir…

Daugiau nei 80% atvejų sergant sistemine raudonąja vilklige atsiranda ir kaulų bei raumenų sistemos pažeidimai – nuolat kartojasi artritai, pasireiškia raumenų ir kaulų skausmas. Dažnas ligos taikinys yra inkstai – tiriant šlapimą jame aptinkama padidėjusi baltymo, raudonųjų kraujo kūnelių koncentracija. Atliekant laboratorinius kraujo tyrimus juose nustatoma anemija, sumažėjusi trombocitų ir limfocitų koncentracija, pasireiškia kraujo krešėjimo sutrikimai. Liga gali pažeisti ir daugelį kitų organų – plaučius, širdį, virškinimo ir net centrinę nervų sistemą.

 

 

 

Diagnozė patvirtinama aptikus tam tikrus antikūnus

...2 – rankų bėrimas atsiradęs dėl padidėjusio fotosensityvumo. (medscapestatic.com nuotr.)

…2 – rankų bėrimas atsiradęs dėl padidėjusio fotosensityvumo. (medscapestatic.com nuotr.)

Tiriant sistemine raudonąja vilklige sergančiojo kraują yra aptinkamos vadinamosios Lupus ląstelės – tai kraujo kūneliai, prariję branduolių nuolaužas. Juos galime aptikti kraujo tepinėlį tiriant mikroskopiškai. Tačiau šis požymis yra nespecifinis ir jį galime nustatyti ir sergant kitomis autoimuninėmis ligomis. Specifiškesni yra kraujo imunologiniai tyrimai, kurių metu nustatome vilkligei būdingus anti-DNR antikūnus. Taip pat atlikus odos biopsiją ties epidermio ir dermos riba yra aptinkamos imuninių kompleksų sankaupos.

 

Gydoma imunosupresiniais ir citotoksiniais vaistais

Sisteminė raudonoji vilkligė yra autoimuninis susirgimas, kurio metu organizmo imuninė sistema pažeidžia nuosavus audinius ir organus, o ligos eigai yra būdingi ligos paūmėjimai ir remisijos. Taigi, siekiant pristabdyti ligos eigą yra naudojami imunosupresiniai ir citostatiniai medikamentai. Esant ligos ūminei fazei skiriamos didelės gliukokortikoidų (prednizolono, metilprednizolono) dozės, o siekiant palaikyti remisiją jos sumažinamos iki minimalių (10-15 mg per dieną). Gydymui naudojami ir citostatiniai medikamentai – ciklofosfamidas, metotreksatas, mofetilio mikofenolatas. Taip pat papildomai neretai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo bei chinolino grupės vaistai nuo maliarijos – plakvenilis.

Pacientų išgyvenamumo rodikliai kasmet gerėja

Dar 1950 metais 5 metus po sisteminės raudonosios vilkligės diagnozės nustatymo išgyvendavo mažiau nei 50% pacientų, tačiau taikant modernų šiuolaikišką gydymą 5 metų išgyvenamumas šiandien viršija 96%. Šis išgyvenamumo pagerėjimas siejamas ne tik su tobulėjančiu medikamentiniu gydymu, optimalia antibiotikoterapija, bet ir su medicinos pažanga – besiplečiančiomis inkstų dializės ir transplantacijos galimybėmis, geresniu ligos patogenezės supratimu bei vis anksčiau nustatoma ligos diagnoze.

Komentarų: 2

  1. Diana says:

    nuo 2005 m sergu recidyvuojancia kvinkes edema,idiopatine dilgeline,veliau nustatyta GERL,aukstas spaudimas,artroze,2014m apkurtau viena ausimi viskas nurasyta kochleariniam neuritui,o,nuo 19 m turiu kaklo distonija. ar tai gali buti vilklige.

    • Provizorius.lt says:

      Atsižvelgdamas į jūsų tyrimų rezultatus, vieną ar kitą diagnozę gali patvirtinti tik jūsų gydytojas. Vizito pas jį metu turėtumėte išreikšti savo nerimą ir įtarimus dėl vilkligės – gydytojas pateiks atsakymą arba nurodys atlikti tyrimus.

Palikite komentarą