Šizofrenija: gydymo galimybės ir perspektyvos

Šizofrenija – mūsų visuomenėje viena labiausiai mitais apipintų ligų. Įvairiose šalyse ir skirtingų kultūrų aplinkoje šizofrenija paplitusi nevienodai, tačiau apytiksliais duomenimis šiuo sutrikimu serga maždaug 1% populiacijos. Deja, žmonių žinios ir ligos supratimas, net ir šiuolaikinėje visuomenėje, yra tikrai nepakankamas.

Sveiko ir šizofrenija sergančio dvynio smegenys. Sergančio dvynio smegenų skilveliai išsiplėtę, smegenų tūris yra mažesnis. (webmd.com nuotr.)

Sveiko ir šizofrenija sergančio dvynio smegenys. Sergančio dvynio smegenų skilveliai išsiplėtę, smegenų tūris yra mažesnis. (webmd.com nuotr.)

 

Kas yra šizofrenija?

Šizofrenijos (lot. schizophrenia, iš gr. schisis – skilimas, phrenos – dvasia, protas) terminas buvo pasiūlytas E. Bleulerio dar 1911 m. Šiuo terminu norėta pabrėžti, kad sergant šizofrenija pastebimas atskirų psichikos procesų vienovės nebuvimas (disociacija), savotiškas jų skilimas. Kai kurios teorijos šizofreniją apibūdina kaip liguistą psichikos būseną, kurios pagrindinis bruožas yra disociacija, progresuojantis psichikos funkcijų skilimas, kurį lydi kontaktų nutraukimas, tarpasmeninių ryšių suirimas, maksimalus ligonio užsidarymas savyje ir savotiška, autistiška liguista egzistencija.

Dažniausiai šia liga suserga jauni žmonės. Ji gali pažeisti tiek vyrus, tiek moteris, o pirmasis ligos epizodas dažniausiai pasireiškia tarp 16 ir 25 metų. Būdinga, jog vyrams liga pasireiškia anksčiau, nei moterims. Pasiekus vyresnį, apie 60 metų, amžių tikimybė susirgti šizofrenija išlieka, tačiau yra nepaprastai maža.

Kiekvienas žino, jog sergantysis šizofrenija dažnai girdi ir mato haliucinacijas. Tačiau ši liga ir jos pasireiškimas neretai būna kur kas įvairesnis. Psichiatrijoje šizofrenijos simptomatika skirstoma į teigiamą ir neigiamą. Teigiamai simptomatikai priskiriami kliedesiai bei haliucinacijos. Kliedintys pacientai išsako daugybę liguistų, tikrovės neatitinkančių minčių (pavyzdžiui teigia, kad kaimynai nori nunuodyti ir per sieną leidžia į butą mirtinas dujas). Patiriantys haliucinacijas dažniausiai girdi balsus, gali matyti įvairiausius vaizdinius. Tuo tarpu neigiami simptomai mažiau akivaizdūs. Paciento kalba tampa vis skurdesnė, o kartais ir nelogiška, balsas tampa monotoniškas, sumažėja spontaninių judesių, gestų, sutrinka emocinis atsakas, pasireiškia valios stoka, nedarbingumas, kartais progresuoja ir fizinis silpnumas.

Šizofrenijos gydymo principai

Šiuolaikinis šizofrenijos gydymas remiasi biopsichosocialine paradigma. Tai reiškia, jog gydymas apima biologinius, psichologinius bei psichosocialinius ligos aspektus. Tam reikalinga multidisciplininė specialistų komanda, kurią turėtų sudaryti: gydytojas psichiatras, vidaus ligų gydytojas, psichologas ar psichoterapeutas, socialinis darbuotojas bei slaugytojai, jų padėjėjai.

Labai svarbu, kad būtų gydoma ne tik psichiatrinė patologija, tačiau ir kitos žmogaus somatinės ligos. Sergantieji šizofrenija dažnai gali sirgti ir kitomis gretutinėmis ligomis: nutukimu, cukriniu diabetu, širdies bei plaučių susirgimais. Pacientai dažnai gydomi nepakankamai efektyviai, nes išsakomi ligonio simptomai (skausmas, neįprasti, nemalonūs pojūčiai) dažnai painiojami su psichiatrine patologija ir į juos neatkreipiama pakankamai dėmesio.

Kalbant apie šizofrenijos gydymą pirmiausia reikėtų paminėti antipsichozinius vaistus (dar kitaip vadinamus neuroleptikais). Jie ženkliai sumažina teigiamus šizofrenijos simptomus, o reguliariai vartojami efektyviai saugo nuo ligos paūmėjimo epizodų. Dažniausiai naudojami neuroleptikai yra haloperidolis, klozapinas, olanzapinas, kvetiapinas ir kt. Vidutiniškai 80% pacientų ligos recidyvas pasireiškia 1 metų laikotarpyje, jei gydymas antipsichoziniais vaistais yra nutraukiamas, o jei vaistai vartojami reguliariai – recidyvai pasireiškia iki 20% pacientų.

Pasirenkant antipsichozinį vaistą konkrečiam pacientui visada apsvarstoma daugybė faktorių: vaisto efektyvumas, pašalinis vaisto poveikis, vartojimo būdas, kaip pacientas vaistą toleruoja. Daugybė studijų tarpusavyje lygino antipsichozinių vaistų efektyvumą, tačiau nė viena nepateikė konkrečių išvadų apie geriausius antipsichotikus. Taigi, pacientui paskyrus antipsichozinį gydymą po kurio laiko turi būti vertinamas vaisto poveikis bei pašaliniai reiškiniai, o jei vastas pacientui netinka, būtina paskirti kitą.

Kartu su neuroleptikais dažnai yra vartojami ir kiti – anticholinerginiai – vaistai (pvz. triheksifenidilis, difenhidraminas). Jie padeda reguliuoti distoninius judesius, pseudoparkinsonizmą, kurie kartais pasireiškia kaip neuroleptikų pašalinis poveikis. Naudojami ir kiti psichiką veikiantys medikamentai – antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai. Dažnai gydoma ir benzodiazepinais. Svarbu atsiminti, kad benzodiazepinai (diazepamas, klonazepamas ir kt.) yra efektyvūs vaistai, turintys raminamąjį ir migdantį poveikį. Tačiau juos reikėtų vartoti tik trumpais gydymo kursais, nes vartojant ilgiau vystosi priklausomybė ir pasireiškia jų ilgalaikio vartojimo pašalinis poveikis – ypač dažni griuvimai vyresniame amžiuje bei koordinacijos blogėjimas.

Paprastai šizofrenija yra gydoma ambulatoriškai. Tik esant labai ryškiems paūmėjimams arba jei pasireiškia stiprus vaistų pašalinis poveikis, pacientas yra hospitalizuojamas. Hospitalizacija turėtų būti trumpa, skirta stabilizuoti paciento būklę, gydyti stipriai paūmėjusią psichozę ar vaistų pašalinį poveikį.

Nemažai diskusijų visuomenėje kelia priverstinis tokių pacientų hospitalizavimas. Remiantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsniu, asmuo, sergantis sunkia psichikos liga, gali būti priverstinai hospitalizuojamas tik tokiu atveju, jei gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Psichiatrijos įstaigoje tokiu atveju ligonis gali būti gydomas 72 valandas. Kad gydymas įstaigoje būtų pratęstas, reikalingas savivaldybės psichikos sveikatos komisijos sutikimas. Taigi, įprastiniu atveju pacientas savanoriškai turi pasirašyti informuotą sutikimą gydytis.

Nepriklausomai nuo to, pacientas gydomas ambulatoriškai ar stacionare, gydymas neturėtų apsiriboti vien vaistais. Labai svarbus jo psichologinis konsultavimas, socialinė adaptacija, pagalba kasdienėje buitinėje ir darbo aplinkoje.

Diagnostikos ir gydymo naujienos

Kasdien vis daugiau kalbama apie ankstyvą šizofrenijos diagnostiką, gydymą ir jos prevenciją. Skandinavijoje atlikta studija įrodė, kad ankstyvas ligos diagnozavimas bei aktyvus pirmojo psichozės epizodo gydymas nulėmė geresnes ligonių išeitis 10 metų stebėjimo laikotarpyje. Tačiau prodrominiai ligos reiškiniai dažnai visiškai nespecifiniai (nuovargis, sumažėjęs darbingumas, nuotaikų svyravimai), todėl dažnai į juos paprasčiausiai nekreipiama dėmesio. Šiuo metu vis daugiau tyrinėjami struktūriniai ir biocheminiai pokyčiai sergančiųjų smegenyste ir ieškoma objektyvių požymių ankstyvai ligos diagnostikai.

Vystomi ir nauji ligos gydymo būdai. Vienas jų – tai transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Transkranijinis stimuliatorius elektromagnetinės indukcijos būdu sukelia elektrinį tam tikrų smegenų žievės centrų sujaudinimą, o tai turi terapinį poveikį pacientams. Šis būdas jau gana plačiai taikomas sunkios depresijos gydymui (taip pat ir Respublikinėję Vilniaus psichiatrijos ligoninėje), tačiau mokslinėje literatūroje vis daugėja įrodymų, kad TMS gali padėti gydyti klausos haliucinacijas bei neigiamą šizofrenijos simptomatiką. Taigi, derinant mokslu pagrįstus medikamentinio gydymo metodus bei naujas besivystančias technoligijas šizofrenijos eiga gali būti stabilizuota, o sergantieji gali turėti pilnavertį gyvenimą ir sėkmingai adaptuotis visuomenėje.

 

 

 

Palikite komentarą