Skiepai – pigiau nei gydymas

Skiepai yra vienas didžiausių atradimų, nes gali daugelį žmonių apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Skiepijant nuo užkrečiamųjų ligų, žmogaus organizme sukuriamas įgytas imunitetas – apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Tuo pačiu sukuriama saugi aplinka visuomenei.

Su infekcinėmis ligomis žmogus susiduria dar prieš savo gimimą – jei nėščioji suserga infekcine liga, užkratas gali neigiamai paveikti vaisių, tai gali pasireikšti vaisiaus infekcija arba įgimtomis infekcijomis, sklaidos sutrikimais. Todėl skiepijimas pradedamas labai anksti, siekiant užtikrinti organizmo apsaugą, o kai kurie skiepijimai rekomenduojami nėščiosioms arba moterims dar iki nėštumo.

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

 Mūsų šalyje vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių  skiepijimų kalendorių. Valstybės lėšomis vaikai skiepijami nuo tuberkuliozės,  kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, raudonukės, epideminio  parotito, hepatito B, haemophilus influenzae B (Hib) infekcijos. Pirmieji skiepai  vaikams atliekami jau gimdymo namuose. Nuo 2016 m. sausio 1 d. į lopšelius ir  darželius bus priimami vaikai, turintys pažymas apie atliktus skiepus nuo tymų,  raudonukės ir poliomielito. Kadangi šiuos skiepus finansuoja valstybė, tėveliams  belieka pasirūpinti, kad vaikai būtų paskiepyti pagal galiojantį kalendorių. Yra  papildomų skiepų, kuriais taip pat rekomenduojama skiepyti vaikus. Tai priklauso  nuo epidemiologinės situacijos, rizikos užsikrėsti, rizikos sirgti sunkesne ligos  forma arba tėvų pageidavimo. Deja už papildomus skiepus tenka susimokėti patiems tėveliams.

Vykstantiems į užsienio šalis, likus 4-6 savaitėms iki planuojamos kelionės, reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Gydytojas, įvertinęs keliautojo individualią riziką bei pasirinktos kelionei šalies reikalavimus, nustatys kokie skiepai reikalingi. Nėra bendros skiepijimų schemos visiems keliautojams, atsižvelgiama ar reikalingos revakcinacijos (difterijos, stabligės, poliomielito ir kt.), užkrečiamosios ligos rizika, asmens amžius, sveikatos būklė, kokiais skiepais asmuo skiepytas, kiti rizikos faktoriai. Jei keliauja vaikai reikia įsitikinti ar jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos skiepų kalendorių. 

Vienas dažniausių nemalonių vasaros palydovų – erkinio encefalito grėsmė.  Erkiniu encefalitu (EE) susergama įsisiurbus virusu infekuotai erkei. Asmuo, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, suserga praėjus 1-2 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Pirmiausia pasireiškia panašūs į gripą simptomai: karščiavimas, galvos ir raumenų  skausmas. Per keletą dienų šie reiškiniai praeina savaime ir žmogus pasijaučia geriau. Dar po 2-4 savaičių tariamo „pasveikimo“ periodo vėl sukarščiuoja. Antrasis temperatūros pakilimas reiškia, kad virusas pasiekė smegenis ir sukėlė jų uždegimą. Tada atsiranda įvairių nervų sistemos pažeidimo simptomų – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, orientacijos, kalbos sutrikimas, rankų, liežuvio drebėjimas, sutrikusi pusiausvyra ir judesių koordinacija. Europoje atliktų tyrimų duomenimis ilgalaikių  liekamųjų reiškinių Lietuvoje turi 30 proc. EE persirgusiųjų suaugusių. Persirgus šia liga imunitetas susidaro visam gyvenimui.  Vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios. EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus.

Skiepijamas asmuo įspėjamas apie šalutinį poveikį, kuris gali pasireikšti po skiepo. Nors skiepų šalutinis poveikis pasitaiko itin retai, primenama, kaip reikėtų elgti pasireiškus vienam ar kitams simptomui. Paprastai po vakcinacijos galima užsiimti įprastine veikla. Svarbiausia nepažeisti, netrinti dūrio vietos. Nerekomenduojama po skiepo iš karto maudytis karštoje vonioje, kaitintis pirtyje. Jei kyla įtarimas, kad po skiepo atsirado sveikatos būklės pasikeitimas, ar išryškėjo kokie nors simptomai, reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Šiuo metu yra galimybė pačiam pacientui pranešti apie nepageidaujamą reakciją po skiepo telefonu 8 800 73568 arba užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams www.vvkt.lt. Kaip ir anksčiau, išlieka ir gydytojo pareiga registruoti ir perduoti informaciją apie skiepų šalutinį poveikį.

Šaltinis: www.vvkt.lt

Komentarų nėra