Skirtingiems vaistams vartoti – skirtingas paros metas

Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad pora piko valandų per parą keičia viso organizmo darbą. Paaiškėjo, kad organizmo aktyvumo rodikliai pastebimai šokteli prieš pat auštant ir temstant. Ekspertai mano, kad šie atlikto tyrimo rezultatai gali padėti tinkamai suplanuoti vaistų vartojimo laiką. Biologinis laikrodis atsakingas už svarbius organizme vykstančius pokyčius: budrumą, nuotaiką, fizinę ištvermę ir netgi širdies smūgio tikimybę.

Tyrimą atlikusių mokslininkų komanda paskaičiavo, kad daugiau nei pusės genų aktyvumo rodikliai svyruoja, priklausomai nuo paros meto. (Asociatyvi nuotr.)

Vaistų vartojimui tinkamiausias laikas

Pensilvanijos universiteto mokslininkų komanda atliko eksperimentus su pelėmis ir ištyrė ryšį tarp paros laiko ir DNR funkcionavimo. Kas dvi valandas buvo vertinami inkstų, kepenų, plaučių, antinksčių, aortos, galvos smegenų kamieno, smegenėlių, rudųjų riebalų, baltųjų riebalų, širdies, pogumburio, plaučių ir griaučių raumenų mėginiai. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad 43 proc. organizmo genų, dalyvaujančių baltymų gamybos procese, aktyvumas skirtingu paros metu yra nevienodas. Skirtinguose audiniuose esančių genų aktyvumas priklausomai nuo paros meto yra nevienodas.

Tyrimą atlikusių mokslininkų komanda paskaičiavo, kad daugiau nei pusės genų aktyvumo rodikliai svyruoja, priklausomai nuo paros meto. Širdies ligas sukelia arterijas užkemšantis cholesterolis, kurį kepenys pagamina dažniausiai nakties metu. Dėl šios priežasties cholesterolio kiekį mažinančius vaistus geriausia vartoti vakare.

Mokslininkai mano, kad 56 iš 100 dažniausiai pasaulyje vartojamų vaistų ir beveik pusė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sąraše esančių medikamentų daro poveikį genams, kurių veikimas svyruoja, priklausomai nuo paros meto.

Realus šansas

„Tikiuosi, kad galėsime panaudoti šią informaciją veiksmingesnei terapijai, vartojant vaistus, o tai tikrai svarbu, nes nekainuos mums daugiau“, – įsitikinęs daktaras Johnas Hogeneschas.

„Stebėjome genų ekspresiją kraujyje ir vertinome viso organizmo rodiklius, kurie susiję su konkrečiu paros metu daug labiau, nei anksčiau buvo manoma“, – pasakojo žmogaus biologinį laikrodį tyrinėjantis mokslininkas Simonas Archeris iš Surėjaus universiteto.

„Kadangi 40-50 proc. genų ekspresija svyruoja, priklausomai nuo paros laiko, tai yra svarbu.“
„Tūkstančiai ar net milijonai žmonių potencialiai gali pasinaudoti šiomis žiniomis ir skirtingu paros metu vartoti skirtingus vaistus, todėl svarbu skleisti šias žinias“, – pridūrė S. Archeris.

Profesorius Andrew Loudonas iš Mančesterio universiteto taip pat neabejoja, kad šis tyrimas yra labai svarbus. Anot A. Loutono, visi vaistai – tai naudos ir šalutinio poveikio mišinys.

„Vaistus gaminančios įmonės daro viską, ką tik gali, kad joms pavyktų pagaminti tabletes, kurias vartoti tektų tik kartą per parą, tačiau būtina siekti maksimalaus teigiamo vaistų poveikio ir minimalaus šalutinio poveikio“, – patikino jis.