Startuolis sukūrė inovatyvų įrenginį astmos prevencijai

„Vienintelis būdas nugalėti baimę yra informacija“, – sako Povilas Sidaravičius, kurio sukurta „Breathcount“ technologija siūlo sprendimą astmos priepuolių prevencijai. Kauno technologijos universiteto startuolių inkubatoriuje įmonė sukūrė nedidelį, į delną telpantį plaučių funkcijos matuoklį, kuris iš vieno kvėptelėjimo patikrina žmogaus plaučių būklę, o duomenis bevieliu ryšiu persiunčia į išmanųjį įrenginį, kur juos apdoroja mobilioji programėlė. Pasak P. Sidaravičiaus, tokio patogaus vartotojui prietaiso iki šiol nebuvo nei Lietuvos, nei pasaulinėje rinkoje.

Išbandomas „Breathcount“ įrenginys.

Išbandomas „Breathcount“ įrenginys.

„Sulaukiame nemažai užklausų iš tėvų, kuriems galimybė žinoti savo vaiko būklę ir numatyti gresiantį astmos priepuolį, atrodo tikras išsigelbėjimas“, – teigia „Breathcount“ idėjos sumanytojas ir kūrėjų komandos vadovas.

Pasak KTU absolvento P. Sidaravičiaus, vaikai, neseniai diagnozuoti asmenys bei tie, kurių ligos forma labai agresyvi, yra pagrindinės astmos priepuolių prevencijai skirtos technologijos vartotojų grupės. Asmeniškai susidūręs su šia liga jaunasis verslininkas teigia, jog labiausiai pažeidžiamas žmogus tol, kol dar yra neišmokęs gyventi su astmos sukeliamais iššūkiais.

 

Sukurti įrenginį paskatino asmeninė patirtis

Idėja sukurti elektroninį plaučių funkcijos matavimo įrenginį P. Sidaravičiui kilo, kai tarp senų savo daiktų rado mechaninį tos pačios paskirties matuoklį. Šis įrenginys, PEF metras, daugeliu atveju naudojamas iki šiol, yra nepatogus tuo, jog vartotojui reikia rašyti parodymus ant popieriaus, juos kaupti, analizuoti ar pateikti konsultacijoje su gydytojais.

„Pasvarsčiau – nejaugi nieko geresnio nėra sukurta? Pasidomėjau, pasirodo – nelabai. Tada paskambinau draugui elektronikos inžinieriui ir paklausiau, kiek laiko užtruktų pagaminti veikiantį elektroninio matuoklio prototipą. Vėliau paskambinau vienam profesoriui pulmonologui paklausti, ar juos domintų tokia technologija“, – pasakoja P. Sidaravičius.

Po kelių mėnesių idėją pavyko išvystyti iki prototipo.

„Mūsų įrenginys patogus tuo, jog informacija, apdorota pagal žmogaus asmeninius parametrus, iš karto sisteminama ir gali būti perteikta paties ligonio paskirtiems tretiesiems asmenims – tėvams, gydytojams, medicinos įstaigoms“, – naujojo įrenginio privalumus vardija verslininku tapęs informatikas.

Pasiteiravus apie Vakarų pasaulyje ypač jautrų klausimą – duomenų apsaugą – „Breathcount“ kūrėjas užtikrina, jog įrenginys kuriamas laikantis visų žinomų saugumo standartų.

 

Bendradarbiauja su medikais

KTU startuolio nuolatinių darbuotojų komandoje – vos keturi žmonės (prie projekto prisideda kur kas daugiau – dizaino, programavimo specialistų, konsultantų). Šalia elektronikos, programavimo, informatikos inžinierių dirba ir medikė.

„Mums, techninių mokslų atstovams, kartais būna sunku suvokti, kaip veikia vienas ar kitas dalykas realioje aplinkoje, taikant pacientams“, – pripažįsta P. Sidaravičius.

Su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pulmonologais bendradarbiaujančių jaunų specialistų komanda, teigia, jog „Breathcount“ – tai pagalbinis įrenginys, skirtas prevencijai.

„Periodiškai stebint plaučių funkciją galima matyti jos pokyčius. Šiai funkcijai silpnėjant galiausiai pasiekiama kritinė riba, kai gali ištikti priepuolis. Gydytojams, mūsų sukurta technologija gali būti naudinga nustatant vaistų dozes, rekomenduojant veiklą, kurios pacientui reikėtų vengti, arba, priešingai, tokią, kuria derėtų užsiimti“, – sako P. Sidaravičius.

 

Pirminį modelį išbando pacientai

Šiandien „Breathcount“ prototipą, vadinamąjį „alfa“ – bandomąjį – modelį, kūrėjai pradeda teikti vartotojams, registruoja jų atsiliepimus ir nuolat tobulina. Kol kas jauna įmonė turi 15 veikiančių prototipų, tačiau artimiausiu metu planuojama turėti net pusšimtį.

Pasak P. Sidaravičiaus, įmonė visada ieško žmonių, kurie galėtų pasidalinti savo nuomone apie naująjį plaučių funkcijos matuoklį.

„Tėvai, kurie dalyvauja mūsų vykdomoje apklausoje, teigia, jog jiems svarbiausia turėti galimybę stebėti informaciją ir, atsiradus priepuolio grėsmei, sužinoti apie jį iš anksto. Alergine astma sergantys žmonės pasiūlė į sistemą integruoti galimų alergenų (tai aktualu tam tikrų augalų žydėjimo laikotarpiu) prognozes“, – vartotojų pasiūlytus patobulinimus vardina P. Sidaravičius.

Vienas iš vartotojų poreikius analizuojant sugeneruotų patobulinimų – atminties funkcija – ypač aktualus vyresnio amžiaus žmonėms, kurie retai naudojasi išmaniaisiais telefonais. Ši funkcija bus įtraukta į modelį.

„Surinktą informaciją gali perskaityti gydytojas ar kitas ligonio įgaliotas asmuo, turintis išmanųjį įrenginį. Gydytojų nuomone, šis patobulinimas ypač svarbus, kadangi pagyvenę žmonės neretai nebeatsimena, kokia buvo jų sveikatos būklė pavartojus vienų ar kitų medikamentų“, – aiškina KTU „Startup Space“ įsikūrusio startuolio kūrėjas.

 

 

Šaltinis: KTU informacija

 

 

 

Komentarų nėra