Storosios žarnos vėžys: daugiau nei 60 proc. žmonių į gydytojus kreipiasi per vėlai

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikų duomenimis, Lietuvoje kasmet storosios ir tiesiosios žarnos (kolorektaliniu) vėžiu suserga 1600 žmonių, daugiau nei 900 miršta. Ir nors ankstyvų stadijų jis lengvai pagydomas, daugiau nei 60 proc. jis nustatomas per vėlai. Kodėl?

 

Ankstyvosios stadijos vėžys nustatomas retai

Kai pakitusi žarnyno ląstelė tampa polipu ar adenoma, per 10-30 metų ji išsivysto į vėžį. Nors vėžys vystosi gana ilgai, ankstyvosios stadijos nustatomos retai. Maždaug 60 proc. pacientų jis jau būna pažengęs iki trečios ar ketvirtos stadijos. Kai liga diagnozuojama pirmųjų stadijų, tikimybė, jog ligonis išgyvens ilgiau nei penkerius metus, siekia iki 90 proc., o štai ketvirtosios – tik 10 proc.

Esant ankstyvosioms navikų stadijoms pritaikomi mažiausiai invaziniai gydymo būdai – atliekamos endoskopinės operacijos, kai nereikia jokių pjūvių pilve. Tokių operacijų vien Santariškių klinikose per metus padaroma 2600, iš jų 350 – pagal programą.

Vėlesnėms vėžio stadijoms gydyti taikoma laparoskopinė chirurgija – po šių operacijų pacientas greičiau sveiksta ir greičiau grįžta prie įprasto gyvenimo nei po įprastų operacijų, kurių metu daromi pjūviai. Sergant storosios žarnos vėžiu, metastazės dažniausiai formuojasi kepenyse ar plaučiuose. Anksčiau daugelis ligonių būdavo pasmerkti, tačiau dabar sėkmingai taikoma donoro kepenų transplantacija ar hiperteminė intraperitoninė chemoterapija. Tokias operacijas Lietuvoje pirmieji pradėjo daryti Santariškių klinikų gydytojai.

Kuo šiuolaikiškesnis gydymo metodas, tuo greičiau pasveikstama, nors instrumentai – visai nepigūs. Pavyzdžiui, vienkartinis antgalis gali kainuoti nuo 900 iki 1000 litų.

Kai liga diagnozuojama pirmųjų stadijų, tikimybė, jog ligonis išgyvens ilgiau nei penkerius metus, siekia iki 90 proc., o štai ketvirtosios – tik 10 proc. (15min.lt nuotr.)

Kai liga diagnozuojama pirmųjų stadijų, tikimybė, jog ligonis išgyvens ilgiau nei penkerius metus, siekia iki 90 proc., o štai ketvirtosios – tik 10 proc. (15min.lt nuotr.)

Dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų

„Visą laiką akcentuoju, kad storosios žarnos vėžys – viena palankiausių vėžio formų keliomis prasmėmis. Jo eiga – lėta, vadinasi, ilgą laiką turime ikivėžinį susirgimą, kuris praktiškai yra be simptomų. Tam, kad juos atskleistume, Lietuvoje turime puikią patikros programą. Pirmieji jos rezultatai rodo, kad išaiškinome labai daug ikivėžinių susirgimų, kurie išoperuojami be pjūvio: endoskopijos metu pašalinamas gerybinis polipas. Ikivėžinių susirgimų gydymas arba ankstyvųjų vėžio stadijų gydymas duoda puikių rezultatų: penkerių metų išgyvenamumas, kalbant apie pirmos stadijos storosios žarnos vėžį, siekia per 90 procentų. “ – portalui lsveikata.lt atskleidžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų koloproktologas prof. Žilvinas Saladžinskas. 

Nors tikslios kolorektalinio vėžio priežastys dar nėra žinomos, išskiriami šie storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai:

  • Amžius. Dažniau serga vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės;
  • Opinis kolitas. Tai uždegiminė žarnų liga, kuria sergant būdingi žarnyno gleivinės pakitimai. Ilgą laiką sergant šia liga didėja tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu;
  • Netinkama mityba. Didesnę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu turi vartojantys daug riebalų ir mėsos, o mažai daržovių ir ląstelienos;
  • Rūkymas;
  • Daugybinė polipozė. Polipai – tai gerybiniai storosios žarnos navikai, tačiau esant jų daug, didėja piktybinio proceso rizika;
  • Paveldimumas. Didesnę rizika sirgti storosios žarnos vėžiu turi tie, kurių šeimoje buvo diagnozuotas kolorektalinis vėžys, ypač jaunesniems nei 45 metų amžiaus žmonėms. 

Gydymo eiga

„Storosios žarnos vėžio pirmieji simptomai yra ganėtinai nežymūs. Tarkime, nei iš šio, nei iš to pradeda keistis tuštinimasis. Kraujo pastebėjimas irgi yra vienas požymių. Vyrai dažniausiai išsigąsta kraujo ir atbėga. Kartais užtenka labai nesudėtingo tyrimo, kad galėtume pasakyti: ponuli, čia tau ne vėžys, o paprasčiausias hemorojus, paskirsime gydymą ir viskas bus gerai. Tai gali būti pačios paprasčiausios ligos, sukeliančios kraujavimą. Kitas dalykas – pakitimus labai mėgstama nurašyti dirgliosios žarnos simptomams. Rizikos grupės pacientams tokius dalykus reikėtų vertinti labai atsargiai, kad nepražiopsotume ligos.“ – teigia prof. Ž. Saladžinskas

Storosios žarnos vėžio gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių – vėžio dydžio, lokalizacijos, jo išplitimo, ląstelių tipo, Jūsų amžiaus bei sveikatos būklės. Gaubtinės žarnos vėžys yra gydomas kiek kitaip nei tiesiosios žarnos vėžys.

Pagrindinis kolorektalinio vėžio gydymo būdas – chirurgija. Operacijos tikslas – pašalinti visą naviką, jei tai įmanoma. Operacinis gydymas gali būti derinamas su spinduline terapija ir chemoterapija. Išplitusio vėžio atvejais gali būti atliekamos paliatyvios operacijos – simptomams palengvinti.

Chemoterapija dažniausiai skiriama po operacijos. Chemoterapijos tikslas – sumažinti naviko atsinaujinimo tikimybę. Ji gali būti skiriama ir tais atvejais, kai diagnozuojamas vėlyjųjų stadijų navikas. Spindulinis gydymas paprastai skiriamas gydant tiesiosios žarnos vėžį. Spindulinis gydymas gali būti taikomas tiek prieš, tiek ir po operacijos. Kartais spindulinė terapija skiriama kartu su chemoterapija.

 

Palikite komentarą