Susirgo, įsidūrusi į augalą: Lietuvoje nuo stabligės miršta pusė užsikrėtusių

Kasmet atėjus pavasariui ir prasidėjus darbymečiui soduose sveikatos specialistai primena, kad net menkas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar kt. daiktu, gali tapti skausmingos ir sunkios ligos – stabligės – priežastimi. Lietuvoje nuo stabligės miršta pusė susirgusių asmenų. Nuo stabligės apsaugo skiepai, kurie vaikams ir suaugusiesiems asmenims yra kompensuojami valstybės lėšomis.

 

Užsikrėsti galima ir namuose

2010-2013 m. Lietuvoje kasmet buvo registruota po du susirgimus stablige, iš jų kasmet po vieną Kauno apskrityje. Pernai stablige susirgo 69 m. moteris iš Anykščių, kuri stablige užsikrėtė susižalojusi galvą. Laiku nesikreipus į gydymo įstaigas ir ligai progresuojant moteris mirė. Kauno mieste paskutiniai susirgimai stablige buvo nustatyti 2010 m. – kuomet susirgo 79 m. moteris, susižeidusi sode, ir 2012 m. – kai susirgo 61 m. vyras susižeidęs pėdą šaka.

Kauno rajone stabligės mirties atvejis registruotas 2011 m., kai bedirbdama namie ir įsidūrusi į augalą, susirgo 82 m. moteris, o 2013 m. stabligės mirties atvejis buvo užregistruotas Kėdainių rajone – susirgo 76 m. vyras, stablige galimai užsikrėtė užlipęs darže ant surūdijusio vinies ir susižeidęs pėdą. Visi paminėti  stablige susirgę asmenys, nuo šios ligos per paskutinius 10 m. iki susižeidimo skiepyti nebuvo.

Stabligė – tai ūmi infekcinė liga, kurią sukelia stabligės lazdelė Clostridium tetani, auganti anaerobinėmis (be deguonies) sąlygomis žaizdoje. Šios bakterijos išskiriamas toksinas tetanospazminas pažeidžia nervų sistemą ir sukelia skersaruožių raumenų traukulius. Stabligės infekcijos šaltinis – įvairūs gyvūnai (arkliai, galvijai, avys, šunys, katės ir kt.), kurių žarnyne anaerobinėmis sąlygomis gyvena stabligės sukėlėjai. Su išmatomis sukėlėjai išsiskiria į aplinką ir virtę sporomis ilgai išlieka dirvožemyje, nes yra atsparūs drėgmės trūkumui, dezinfekcinėms medžiagoms, karščiui. Su dulkėmis stabligės lazdelės sporos patenka ant įvairių daiktų.

 

Pirmieji ligos simptomai 

Stablige užsikrečiama per pažeistą odą, žaizdas, ypač gilesnes, užterštas žemėmis, tačiau žaizdelės gali būti ir mažos, ir net plika akimi neįžiūrimos. Asmuo gali užsikrėsti įsipjovęs nešvariu peiliu skusdamas bulves, susižeidęs aštriu įrankiu dirbdamas žemės ūkio darbus ar užsiimdamas remonto darbais. Pavojingos gilios durtinės žaizdos, padarytos nešvariais daiktais: šaka, surūdijusia vinimi ar smeigtuku, grėbliu ir pan. Užsikrėsti stablige galima ir tada, kai žmogų sužaloja gyvūnai. Didelė rizika susirgti stablige kyla naujagimiams, kai gimdoma ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, antisanitarinėmis sąlygomis. Kartais stablige susergama nušalus galūnes, esant pragulų, ilgai negyjančių žaizdų ir pan. Žmogus nuo žmogaus stablige neužsikrečia.

Stablige įprastai sergama pavasarį-vasarą ir rudens pradžioje. Ligos slaptasis periodas, nuo susižeidimo ir žaizdos užteršimo iki pirmųjų ligos požymių, gali trukti 2-21 dieną, dažniausiai 7-14 dienų. Periodo trukmė priklauso nuo užkrato dozės ir patekimo vietos. Kartais per inkubacinį stabligės laikotarpį žaizda, per kurią pateko ligos sukėlėjai, spėja ir užgyti. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje.

Vėliau, stabligės lazdelės gaminamam toksinui pasiekus centrinę nervų sistemą raumenų spazmas išplinta po visą kūną, apima liemens ir galūnių raumenis, išryškėja kramtomųjų raumenų, veido, nugaros, pilvo raumenų spazmai. Šie raumenų spazmai būna stiprūs ir labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o ligai progresuojant jie gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu gali lūžti ilgieji kaulai, dantys. Raumenų spazmus provokuoja įvairūs dirgikliai: garsai, šviesa, lietimas. Mirtis ištinka dėl asfiksijos (uždusimas), atsiradus kvėpuojamųjų raumenų ir širdies raumens spazmams.

 

Persirgus imunitetas neatsiranda – reikalingi skiepai

Iki 1956 m. pradėto planinio vaikų skiepijimo stablige dažniau sirgo 7-14 m. amžiaus vaikai ir naujagimiai. Naujagimių stabligė iki šiol yra nacionalinė Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalių problema. Lietuvoje pradėjus skiepyti vaikus pagal Lietuvos Respublikos (toliau – LR) vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, sergančių asmenų tendencijos pakito, šiuo metu dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, kurie daugelį metų nebuvo skiepyti sustiprinamąja stabligės vakcinos doze.

Persirgus stablige ir pasveikus natūralus imunitetas nesusidaro, nes ligą sukelia itin maži stabligės lazdelės gaminamo toksino kiekiai, todėl svarbu atminti, kad efektyviausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos yra skiepai. Kūdikiai ir vaikai skiepijami nuo stabligės valstybės biudžeto lėšomis pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių amžiaus kombinuota penkiavalente vakcina, kurią įskiepijus vaikai apsaugomi ne tik nuo stabligės, bet ir nuo kokliušo, difterijos, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos.

Vėliau imunitetą sustiprinančia, kombinuota keturvalente vakcina nuo kokliušo, difterijos, stabligės ir poliomielito paskiepijami 6-7 m. amžiaus vaikai ir dvivalente difterijos, stabligės vakcina – 15-16 metų amžiaus paaugliai. Siekiant palaikyti imuninį atsaką, pasiskiepyti nuo stabligės būtina reguliariai kas 10 metų.

Primename, kad visi asmenys, patyrę traumą ir nuo 2009 m. visi vyresni nei 26 metų asmenys kas 10 metų nuo difterijos ir stabligės tai pat skiepijami valstybės biudžeto lėšomis, t.y. – nemokamai. Norintieji pasiskiepyti ir apsisaugoti nuo minėtos ligos, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

 

Palikite komentarą