Tinklainė yra labai plonas šviesai jautraus nervinio audinio sluoksnis, išklojantis vidinį akies paviršių. Šviesai jautrūs receptoriai tinklainėje šviesos signalą paverčia nerviniais impulsais, kurie optiniu nervu plinta iki regos centrų galvos smegenyse, kur galutinai yra suvokiamas mūsų matomas vaizdas.

Įvykus tinklainės atšokai ir jai įplyšus, stiklakūnio skystis ima veržtis po atšokusios tinklainės sluoksniu. (bupa.co.uk nuotr.)
Tinklainės atšoka – tai tinklainės vidinės nervinės dalies atsisluoksniavimas nuo išorinio pigmentinio tinklainės sluoksnio. Kartu su tinklainės arterijos okliuzija, cheminiais akies nudegimais ir endoftalmitu, tinklainės atšoka priklauso ūmioms ir ypatingai greito gydymo reikalaujančioms būklėms oftalmologijoje. Neurosensorinės tinklainės dalies atsisluoksniavimas lemia ūminę tinklainės išemiją ir labai greitą fotoreceptorių žūtį. Negydant daugelis simptominių tinklainės atšokos atvejų gali baigtis visišku pažeistos akies aklumu.
1. Vyresnis amžius yra vienas reikšmingiausių rizikos veiksnių.
Vyresnis amžius yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių tinklainės atšoką. Taip pat tinklainės atšoka labiau tikėtina, jei ši būklė jau buvo įvykusi anksčiau arba žinoma, jog tinklainės atšoka buvo įvykusi šeimos nariams. Rizikos veiksniams priskiriama ir ypač didelio laipsnio trumparegystė, praeityje atliktos akių operacijos (pavyzdžiui, kataraktos pašalinimas), akies trauma ar kitos akių ligos.
2. Dažniausia priežastis – tai stiklakūnio pokyčiai.
Tinklainės atšoka gali įvykti dėl įvairių traumų, taip pat dėl lėtinių ligų – stipriai pažengusio cukrinio diabeto ar uždegiminių būklių. Tačiau dažniausiai tinklainės atšoką nulemia stiklakūnio pokyčiai. Stiklakūnis yra skaidri, drebučių pavidalo struktūra esant akies obuolio viduje. Vyresniame amžiuje stiklakūnis traukiasi, tolsta nuo tinklainės ir ją tempia. Jei tempimas yra per stiprus, tinklainė gali įplyšti ir po ja ims kauptis stiklakūnio skystis.

Matymas esant tinklainės atšokai: regos lauke plintantis šešėlis ir „plaukiojančios dėmelės“. (spectrumeye.com nuotr.)
3. Atšoka pasireiškia staiga regos lauke plintančiu šešėliu.
Nors tinklainės atšokai skausmas nebūdingas, tačiau ji visuomet sukelia kitus regos simptomus. Vienas būdingiausių simptomų yra regos lauke plintantis šešėlis, kurį daugelis pacientų lygina su prieš akį nusileidžiančia uždanga. Taip pat neretas tinklainės atšoką patyręs pacientas skundžiasi staiga prieš akis atsiradusiomis „plaukiojančiomis dėmelėmis“ ir šviesos žybčiojimais. Matymas staiga gali tapti neaiškiu.
4. Tinklainės atšoka diagnozuojama apžiūrėjus tinklainę oftalmoskopu arba ultragarsinio tyrimo metu.
Tinklainės atšoką reikia įtarti, jei pacientas turi anksčiau minėtų skundų (ypač jei jis priklauso rizikos grupei). Būtina apžiūrėti akių dugną oftalmoskopu – prietaisu leidžiančiu apžiūrėti akį iš vidaus trimačiu vaizdu. Jei akių dugno apžiūrai trukdo kraujosrūva stiklakūnyje, atliekamas akies ultragarsinis tyrimas, kurio metu galima labai tiksliai įvertinti tinklainės būklę ir jos pažeidimus.

Skleros išlenkimo operacija. Silikono juostelė sumažina akies obuolio perimetrą ir apsaugo nuo tolesnio stiklakūnio tempimo bei atšokos pasikartojimo. (pennstatehershey.adam.com nuotr.)
5. Įvykus tinklainės atšokai indikuotinas kuo skubesnis chirurginis gydymas.
Tinklainės atšoka – tai skubaus chirurginio gydymo reikalaujanti būklė. Jeigu nustatomas tik tinklainės įplyšimas, o ne atsisluoksniavimas, ji gali būti pritvirtinama lazerinės fotokoaguliacijos metodu – lazerio spinduliu tinklainė prideginama ties įplyšimo kraštais. Dar vienas būdas sustabdyti plyšimo progresavimą – tai kriokoaguliacija, kai įplyšę tinklainės kraštai prišaldomi.
Įvykus tinklainės atšokai būtinas chirurginis gydymas, kuris neretai derinamas su gydymu lazeriu ar kriokoaguliacija. Pagrindinis chirurginio gydymo tikslas yra sumažinti susitraukusio stiklakūnio tempimą. Esant komplikuotai tinklainės atšokai (jei plyšimas labai didelis) atliekamas viso stiklakūnio pašalinimas.